„Jeigu būsto renovavimo schema veiktų, patys ateitume, pasirašytume popierius ir dalyvautume šioje programoje. Tačiau dabartinė būsto renovavimo sistema neveikia, man ji panaši į negyvą žmogų, kuris yra tampomas po rinkos aikštę, mėginama jį šlakstyti vandenėliu, padaryti, kad jis kažkaip prisikeltų, piktinamasi, kad aplinkiniai žmonės nepadeda. Manau, kad kuo ilgiau reikės laiko suprasti tai, tuo vėliau pradės veikti ekonomikos skatinimo planas“, – penktadienį dienraščio „Verslo žinios“ konferencijoje „2010-ųjų biudžetas. Ekspertų prognozės ir rekomendacijos“ kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, kredito įstaigos nepasitiki daugybe pavienių gyventojų bendrijų. Tačiau, analitiko nuomone, yra alternatyva – kurti centralizuotą instituciją, pavyzdžiui, valstybinį renovavimo fondą.
Šiuo metu valstybės įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) bankams garantuoja iki 80 proc. gyventojų bendrijų imamos paskolos renovavimui, atliekamam pagal senąjį modelį, tačiau bankai nesutinka ir norėtų viso 100 proc. garantijos.
DELFI primena, kad prieš keletą savaičių premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad naujoji renovacijos programa nė nepradėta įgyvendinti.
Tuo tarpu daugiabučių bendrijas vienijančių „Būsto rūmų“ prezidentas Juozas Antanaitis DELFI valstybinę renovavimo programą anksčiau vadino šnipštu ir priminė, kad nei šiemet, nei pernai pagal ją neatnaujintas nė vienas daugiabutis.
„Padėtis yra daugiau nei tragiška. Bankai siūlo tokias paskolų palūkanas, kad bendrijoms neapsimoka imti. Tačiau, pavyzdžiui, Klaipėdoje viena bendrija sutiko skolintis už 14 proc. metinių palūkanų, nes pas juos name yra nupjauti radiatoriai, jie sutiktų už bet kokią sumą imti paskolą, bet bankas vis tiek neduoda pinigų“, – dėstė pašnekovas.
Iš viso Lietuvoje yra apie 30 tūkst. renovuotinų daugiabučių, iki šiol pagal valstybinę renovavimo programą atnaujinta maždaug 200.
