Savivaldybėms atitektų visiška atsakomybė už urbanistinėse, tai yra turinčiose daugiau nei 3000 gyventojų, vietovėse esančios žemės grąžinimą jos teisėtiems savininkams. Likusi žemės dalis pereitų Nacionalinės žemės tarnybos žinion.
Žemės ūkio ministerija tvirtina, kad žemės grąžinimas yra vienas iš prioritetinių jos uždavinių, ir siekia patenkinti piliečių interesai.
Panevėžio apskrityje nepatenkinti 137 prašymai grąžinti 511 ha žemės. Laukia dar 1172 prašymai perkelti 2959 ha žemės, 2981 asmenims nebaigti tvarkyti 6904 ha žemės nuosavybės dokumentai.
Nauda abejoja
Apskrities Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pavaduotoja Vida Balčiūnienė neatmeta, kad iki kitų metų liepos, kai apskričių viršininkų administracijos užvers duris, žemės reformos darbai gali nebepajudėti iš vietos.
Šiemet Panevėžio apskričiai iš valstybės biudžeto žemės reformai įgyvendinti atskaičiuota 327 tūkst. Lt. Pasak V.Balčiūnienės, tai – kone simbolinė suma ir baigti pradėtiems žemės grąžinimo darbams neužteks. Pernai Panevėžio apskričiai žemės reikalams tvarkyti buvo skirta 6 mln. Lt.
Žemės reforma savivaldybių vadovams kol kas – tik tamsus miškas.
„Labai abejoju, ar gyventojams bus patogu, jei teks žemės reikalų tvarkyti važiuoti į Vilnių. O jei dabartinis apskrities Žemės tvarkymo departamentas tebus pervadintas Nacionalinės žemės tarnybos padaliniu, tai ar reforma reikalinga tik pavadinimams pakeisti?“ – svarstė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Panaikinus apskritis Panevėžio rajono savivaldybei žemės klausimų spręsti nebūtų patikėta – rajone nėra nė vieno miestelio, turinčio 3000 gyventojų.
Su apskritimis nesusikalbėjo
Panevėžio meras Povilas Vadopolas mano, kad savivaldybėms būtų naudinga iš apskričių perimti žemės tvarkymo funkciją.
„Didiesiems miestams taip būtų patogiau tvarkytis, nes jų plėtrą derinant su apskritimis kildavo keblumų“, – teigė P.Vadopolas.
Pasak jo, dėl nesusikalbėjimo su apskritimi Panevėžys prieš keletą metų prarado miesto paplūdimį prie „Ekrano“ marių.
„Miestas netgi buvo parengęs teritorijos detalųjį planą, tačiau apskritis jo nepatvirtino, o žemę rekreacinėje zonoje grąžino savininkams. O be detaliojo plano Savivaldybė netgi teisme negalėjo apginti savo interesų“, – tvirtino meras.
Tačiau, kaip tikino P.Vadopolas, vis tiek žemės tvarkymo funkcija savivaldybėms taps papildoma našta.
Dėl apskričių reformos Lietuvoje darbo netenka 574 žemėtvarkininkai. Žemės ūkio ministerija numato, kad įvedus naują valdymo modelį šių specialistų reikės gerokai mažiau.
„Be abejo, savivaldybėms perėmus žemėtvarkos funkciją reikės ir papildomų etatų, ir nemažų pinigų“, – teigė meras.
Kiek savivaldybėms bus numatyta papildomų etatų ir lėšų, Žemės ūkio ministerija ketina pranešti tik spalio pradžioje.