TPP koncepcija: moka visi, tarifas 0,1-0,5 proc.
Nors Finansų ministerija rengia pasiūlymus, kaip būtų galima apmokestinti NT, tačiau keturių partijų koalicijos dalyvė TPP frakcija parengė savo koncepciją, pagal kurią NT mokesčiu būtų apmokestinti visi žmonės, priklausomai nuo turto vertės.
„Prisikėliečiai“ siūlo leisti savivaldybėms pačioms pasirinkti mokesčio dydį nuo 0,1 iki 0,5 proc. nuo turto vertės, o tiems, kurių turto vertė sudaro iki 100 tūkst. Lt, būtų daroma išimtis ir iki 2015 m. tokie savininkai NT mokesčio nemokėtų.
Ilgainiui NT mokestis būtų taikomas visiems turto savininkams, o sumokami pinigai būtų skiriami savivaldybių nekilnojamojo turto infrastruktūros gerinimui. Pasak TPP frakcijos nario Manto Varaškos, jeigu žmonės gyvena toje pačioje gatvėje, kuri bus remontuojama už iš NT mokesčio gautas lėšas, tai natūralu, kad mokestį turėtų mokėti visi, nepriklausomai nuo to, ar jų turto vertė didelė, ar ne.
Tačiau įvedus NT mokestį tikimasi atsisakyti šiuo metu galiojančio žemės mokesčio bei 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris taikomas NT savininkui neišlaikius turto trejus metus.
Vis tik M. Varaška pripažįsta, jog NT moketis geriausiu atveju galėtų būti įvedamas po 2-3 m., nes per šį laiką būtų spėta paruošti tikslias ir aiškias NT vertinimo metodikas ir tinkamai suregistruoti NT savininkai.
„Šiandieną mes valstybėje neturime aiškių nekilnojamojo turto vertinimo metodikų, todėl mūsų nuomone, reikia bent 2-3 m. tam, kad mes tinkamai pasirengtume įvertinti NT. Kol to mes nepajėgsime padaryti (noriu nuliūdinti visus mokesčių optimistus arba pradžiuginti mokesčio pesimistus), kol mes neįvykdysime labai svarbių namų darbų nustatant mokesčių mokėtojų bazę ir išgryninant turto vertes, kurios turėtų būti apmokestintos, tol mes mokesčio negalėsime įvesti“, - teigė M. Varaška.
G.Nausėdos siūlymas: tarifas 1 proc., neapmokestinamas minimumas 250 tūkst. Lt
TPP frakcijos surengtame NT koncepcijos svarstyme savo siūlymus išsakė ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kuris vardijo tiek mokesčio privalumus, tiek trūkumus. Jo nuomone, NT reiktų apmokestinti apie 1 proc. tarifu nuo turto vertės, o neapmokestinamas minimumas siektų apie 250 tūkst. Lt.
„Manau, kad dabartinėmis konkrečiomis ekonominėmis ir politinėmis aplinkybėmis NT mokestis reikalingas, tačiau ne kaip fiskalinis šaltinis, o kaip principas. Ta prasme pasisakyčiau, kad neapmokestinamas NT minimumas būtų pakankamai didelis net ir po NT kainų korekcijos manau, kad jis turėtų būti didesnis kaip ketvirtis milijono arba tas pats ketvirtis milijono, maksimalus tarifas vargu, ar turėtų viršyti 1 proc.“, - koncepcijos svarstymo metu sakė G. Nausėda.
Pasak SEB banko patarėjo, tokiai šaliai, kaip Lietuva, kuri neturi progresinio GPM mokesčio tarifo, NT mokestis, apskaičiuojamas nuo turto vertės, iš tiesų būtų geras variantas, mat visuomenė jaustų visų jos narių solidarumą. Tačiau G. Nausėdos nuomone, šis mokestis negalėtų būti nei geras krizės valdymo instrumentas, nei atneštų reikšmingų pajamų į biudžetą.
„Dar labiau spausti tas sultis iš visuomenės ir mėginti iš jos ištraukti pinigų, kai jų ir taip visiems visur trūksta, yra gana sudėtinga, juolab, kad žinome, jog nemažai žmonių būstą yra įsigiję už paskolas ir tokiu būdu dabar jie vos vos balansuoja vykdydami savo įsipareigojimus. Bet kokio papildomo mokesčio atsiradimas, kuris, beje, buvo nelauktas tuo metu, kai jie tas paskolas ėmė ir ketino įsigyti NT, būtų ganėtinai pražūtingas“, - svarstė G. Nausėda.
Jis taip pat pabrėžė, kad apie visuotinį apmokestinimą TPP kalba nuo 2015 m., I. Šimonytė – nuo 2011 m., tad pats NT mokestis kažin, ar galėtų būti naudojamas kaip pajamų šaltinis į biudžetą, mat tuo metu krizė gali būti pasibaigusi, o pinigų reikia dabar.
SEB banko prezidento patarėjas, be kita ko, pažymėjo, kad Lietuva bus šalis, kurioje tuo pat metu galios tiek būsto lengvatų paskola žmonėms, kurie paėmė paskolą iki 2009 m., tiek NT mokestis: „Būsime toliau skatinami už tai, kad kažkada įsigijom NT už paskolą ir tuo pačiu metu mūsų turtas bus baudžiamas, apmokestinamas - vienu metu naudosimės ir lengvata, ir mokesčiu“, - juokavo G. Nausėda.
Jis suabejojo ir tuo, kad NT mokestis padės ateityje išvengti „burbulų“ rinkose bei skeptiškai įvertino tai, kad NT mokesčio pinigai bus skiriami savivaldybėms, kurios savo ruožtu turėtų rūpintis infrastruktūra. G. Nausėdos nuomone, kai pinigai patenka į bendrą katilą, sunku sukontroliuoti, ar jie skiriami pravalgymui, ar konkretiems projektams.
R.Kuodis: tai turi būti rimtas mokestis
Lietuvos Banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigia, kad NT mokestį reikėjo įvesti kiek anksčiau, nes tuomet gal būtų išvengta NT „burbulų“, kai Vilniaus būstų kainos pasiekė vos ne Tokijo lygį.
Pasak R. Kuodžio, mokesčiams taikomi trys paprasti kriterijai: jeigu norima įvesti naują mokestį, jis turi būti efektyvus, teisingas ir paprastai bei pigiai administruojamas. „Šitas mokestis santykinai mažai iškraipo elgseną, yra santykinai socialiai teisingas, ta prasme, kad turtingesnis moka daugiau, ir administravimas jo, nors yra problemų, bet jos išsprendžiamos“, - sakė ekonomistas.
Ekonomikos eksperto nuomone, NT mokestis turėtų būti taikomas turto vertei ir neturėtų būti išskyrinėjama, ar būstas yra pirmas, ar tai tiesiog garažas, ar sodas. R. Kuodis pritaria ir neapmokestinamojo minimumo taikymai, kuris, jo manymu, galėtų siekti apie 200-300 tūkst. Lt. „Kad eiliniai žmonės, gyvenantys eiliniuose būstuose nesivargintų mokėti šito mokesčio ir jį mokėtų tik santykinai pasiturintys žmonės“, - teigė R. Kuodis.
Tačiau ekspertas teigia, kad krizės metu šio mokesčio įvedinėti nereikėtų, nes šiuo laikotarpiu tai dar labiau pažeistų būsto rinką: „Dabar šiuo metu, šią dieną aš susilaikyčiau nuo tokio mokesčio įvedimo“, - sakė R. Kuodis.
Klausiamas, ar pritaria G. Nausėdos nuomonei, kad NT mokestis turėtų būti taikomas tik kaip principas nesitikint reikšmingų pajamų į biudžetą, R. Kuodis siūlė vengti nerimtų mokesčių, kurių administravimas kainuoja daugiau, nei sudaro biudžeto įplaukos. „Tokių principo mokesčių geriau neturėti – jeigu mes turime mokestį, geriau, kad jis būtų rimtas mokestis ir pakeistų blogesnius mokesčius – mažiau socialiai teisingus ir efektyvius“, - teigė ekonomistas.
LLRI: mokestis – fundamentaliai ydingas
Skirtingai, nei daugelis politikų ir ekonomikos ekspertų, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), atstovaujantis kraštutinei liberaliajai politinei minčiai, teigia, kad NT mokestis yra „fundamentaliai ydingas“, mat dėl jo mažėtų žmonių turto vertė, o mokestis tektų ne būstų savininkams, bet nuomininkams.
LLRI pabrėžia ir tikrovės neatitinkančią turto apmokestinamosios vertės nustatymo sistemą, teigia, kad tokiu būdu būtų kėsinamasi į privačios nuosavybės pagrindus, instituto nuomone, turto savininkai būtų apmokestinami dvigubai, pagilėtų įmonių ir gyventojų apmokestinimo skirtumai, o mokesčio skirtumai tarp savivaldybių išskirstytų žmones pagal jų pajamas ir gyvenamąją vietą.
Instituto ekspertai, be kita ko, teigia, kad NT mokesčio įtvirtinimas padarytų skriaudą didesnėms šeimoms, pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės, mokesčių teisingumo bei visuotinio privalomumo principus, lėšų surinkimo veiksmingumas į biudžetą, jų nuomone, būtų mažas, o apsauga nuo NT kainų „burbulų“ – menka.
„Istorijoje būta faktų, kai apmokestinami langai, barzdos, kiti apčiuopiami objektai. Tačiau šių objektų apmokestinimo, vystantis visuomenei, atsisakyta“, - teigiama LLRI pozicijos pristatyme, kuris buvo išdalintas ir TPP koncepcijos svarstymo svečiams.
