Prokurorams ir aplinkos ministrui pareikalavus, Klaipėdos apskrities viršininko administracija sieks, kad būtų atkurta pirminė Neringos pastatų, kurių statybos ir rekonstrukcijos darbai teismo buvo pripažinti nelegaliais, būklė.
Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas tvirtina, kad jis tuos raginimus būtinai pasirašys ir išsiųs. "Kaip pareigūnas aš savo pareigą įvykdysiu, bet kaip neringiškis žinau, kad mūsų laukia ilgas bylinėjimosi kelias, - sakė A.Burkšas. - Kaip galima atkurti pirminę pastato būklę, jei sukiužusiam tvarteliui buvo suteikta nauja išorė? Naująjį nugriauti ir iš senų lentų sukalti seną?"
Įstatymais nenumatoma
Šiuo metu įvairiose teismų instancijose nagrinėjamos 39 bylos dėl galbūt neteisėtų statybų Neringoje. 13 sprendimų jau įsiteisėję, panaikinti planavimo dokumentai ir statybos leidimai. Pastarųjų savininkams Klaipėdos apskrities viršininko administracija šią savaitę žada išsiųsti raginimus likviduoti neteisėtų statybų padarinius ir atkurti iki statybų buvusią būklę. Kita vertus, teismai nėra nurodę griauti pastatų, todėl šių sprendimų vykdymas negali būti perduotas antstoliams. Pagal Statybos įstatymą, vykdyti statybų priežiūrą priklauso viršininko administracijai, kuri įstatymų nustatyta tvarka atsakytų už delsimą vykdyti reikalavimus.
Pasak Klaipėdos apskrities Teisės departamento direktoriaus Tado Škimelio, statinių šalinimo procesas nereglamentuotas. "Lietuvoje dar niekas negriovė statinių, kuriems teismas panaikino statybų leidimus ir detaliuosius planus, - sakė teisininkas. - Statybų įstatyme nėra nurodyta, kaip tai padaryti."
Iš valstybės - milijardų
Neringos meras Vigantas Giedraitis perspėja, kad daugelis neringiškių ryžtingai nusiteikę apskųsti tokius valdžios sprendimus Europos teismams. "Juk norėdami gauti leidimus statyboms jie pateikė visus reikalingus dokumentus, o parengtus projektus ir detaliuosius planus suderino visos suinteresuotos valstybės institucijos, - stebisi meras. - Nei tuometė apskrities valdžia, nei Vyriausybės atstovas, nei prokuratūra tada jokių pažeidimų nepastebėjo, nors per mėnesį galėjo apskųsti. Praėjo keleri metai, ir tos pačios valstybės teismai reikalauja griauti."
Nidos verslininkas Antanas Noreika taip pat nesupranta, kaip vieną dieną legalus statinys tapo nelegaliu: "Mes visi tų pačių valstybinių institucijų prašėme sutikimų, derinimų, rinkome parašus ir teisėtai tvirtinome planavimo dokumentus. Ėmėme paskolas, statėme taip, kad viskas atitiktų kraštovaizdį ir reikalavimus. Bet štai vieną dieną tapome nusikaltėliais ir esame teisiami."
Jei Lietuvos institucijos įvykdytų teismų sprendimus ir nugriautų ginčijamus pastatus, neringiškiai iš valstybės siektų prisiteisti apie 1,5 mlrd. litų turtinei žalai atlyginti.
Rekonstruotas tvartas - žala valstybei?
Nidos žvejys Evalas Gedgaudas taip pat nesupranta, kieno interesą jis pažeidė, savo sklype rekonstravęs tvartą.
"Iš tėvo, vieno paskutiniųjų kuršininkų, paveldėjau sodybą, - skundėsi žvejys. - Pokariu statytas tvartas vieną dieną ėmė trukdyti, nes toje vietoje sovietmečiu užsimanyta statyti nuotekų siurblinę. Aštuntajame dešimtmetyje ta dvokianti stotis ir buvo po gyvenamojo namo langais. Tuo metu mano žemės reikėjo viešajam interesui. Senojo tvarto vietoje valdžia pastatė naują. Atėjo nauja valdžia, kuri uždraudė laikyti gyvulius Neringoje. Liepė verstis turizmu. Ėmiau paskolą ir tvartą perstačiau, gavau visus leidimus. Dabar mane teisia ir liepia atstatyti viską, kaip buvo iki tol. Pikčiausia, kai kalbama, kad taip esą ginamas viešasis interesas. Kokį interesą pažeidžiau atstatęs tėvo tvartą?" - pasakojo nidiškis E.Gedgaudas.
Planavimo schema - draudžia
Teismai vadovavosi 1994 metų Vyriausybės nutarimu patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schema (generaliniu planu). Pagal ją kai kuriose vietose galima statyti tik rekreacinės paskirties pastatus, kitur - tik gyvenamosios, o kai kur - tik komercinės. Tačiau Neringos savivaldybės taryba, nuolat pabrėždavusi, kad šis dokumentas yra netobulas ir moraliai pasenęs, kai kuriuos planavimo schemos sprendinius interpretavo laisviau.
2007 metais Konstitucinis Teismas paskelbė, kad KNNP planavimo schema yra galiojanti. Todėl netinkamoje vietoje išdygę kitos paskirties, nei yra numatyta schemoje, statiniai turi būti nugriauti. 2006-aisiais įsigaliojęs Civilinis kodeksas nebeleidžia teismams laisvai interpretuoti savavališkos statybos. Todėl nustačius esminių nukrypimų nuo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos pastatai arba jų dalys, prieštaraujančios planavimo schemai, turi būti šalinamos.
