„Kai kurios nekilnojamo turto bendrovės suinteresuotos atsikratyti to
turto, palikti viską bankams ir nusiplauti rankas. Bet bankai irgi turi savų interesų tuo atveju, kai paskolos vertė tampa didesnė už užstatyto nekilnojamo turto vertę. Tai gresia atvirais nuostoliais. Todėl kitą kartą bankai yra suinteresuoti neskubėti parduoti to turto antrinėje rinkoje, kad tai nesukeltų sniego gniūžtės efekto ir nesukeltų dar didesnės kainų griūties. Tam prie bankų ir kuriamos specializuotos bendrovės, kurios turi išanalizuoti situaciją, ją prognozuoti ir elgtis racionaliai. Silpnesnės nekilnojamo turto bendrovės negali laukti, kol situacija prašviesės“, – aiškino jis.
Agentūros bijo
„Opta Rem“ direktorė J. Sabaliauskienė prisipažino labiausiai ir bijanti, jog į bankų rankas patekęs įkeistas nekilnojamas turtas taps rimtu konkurentu tam, kurį pirkėjams siūlo nekilnojamo turto bendrovės.
„Šito mes kaip tik labiausiai ir bijome. Bankai suinteresuoti kuo greičiau parduoti. Jau dabar kreipiasi labai daug pirkėjų, kurie domisi: „Gal jūs turite kokio turto iš aukciono, gal iš bankų ar iš varžytinių“, – lrt.lt teigė pašnekovė.
Anot jos, jei bankai turimą nekilnojamąjį turtą ims pardavinėti žemomis kainomis, kitų būsto pardavėjų padėtis dar labiau pablogės. J. Sabaliauskienės teigimu, jau dabar dėl į nekilnojamojo turto rinką iš bankų patenkančio turto pastarojo kainos šiek tiek krito.
„Aš manau, kad dar kris kokia 15 ar 20 proc.“, – pridūrė ji.
„Atsirandant naujai papildomai bankų nekilnojamo turto pasiūlai tikėtis, kad nekilnojamo turto kainos stabilizuosis, matyt, netenka – joms yra lemta dar kristi“, – sutinka ir G. Nausėda.
Ūkio banko valdybos patarėjo Lino Kontrimo manymu, nekilnojamo turto kainų mažėjimas yra natūralus, nes „butas Vilniuje negali kainuoti lygiai tiek pat kiek ir Paryžiuje, o žemės sklypas negali kainuoti tiek, kiek visai neblogoje vietoje Amerikoje“.
Pasak jo, nekilnojamo turto kainoms nemažą įtakos turi ir Lietuvos gyventojų socialinė padėtis.
„Mes vis kalbame, kad Lietuvoje privalo susikurti stiprus vidurinysis sluoksnis, bet akivaizdu, kad jis dar nėra pakankamo dydžio. Kokį nekilnojamą turtą gali įpirkti dabartinis vidurinis sluoksnis? Dviejų žmonių šeima, dar turinti vaikų, negali paskolai mokėti skirti 1 tūkst. ar 2 tūkt. litų“, – kalbėjo L. Kontrimas.
S.Kropas: prognozuoti kainas – kaip lošti kazino
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad bankai „stengiasi kiek įmanoma sumažinti tą pasiūlą“.
„Nemanau, kad bus labai didelė nekilnojamo turto pasiūla iš bankų, nes daugelis bankų nėra suinteresuoti perimti tuos objektus ir ypač būstą. Jeigu yra galimybė, bankai bando ieškoti įvairių variantų, kad nereikėtų iškeldinti gyventojų ar nekilnojamą turtą nuomoti“, – teigė pašnekovas.
„Aišku, tam tikras nekilnojamo turto objektų kiekis padidės. Aš manau, šių būstų pardavėjas norės labai greitai juos pateikti į rinką, bet vis vien tam tikras valdymo procesas bus, nes pateikus stichiškai į rinką daugiau būstų, jų kaina galėtų šiek tiek kristi“, – aiškino S. Kropas.
Kol kas skolininkų lauk nekrausto
S. Kropui pritarė SEB banko nekilnojamo turto valdymo bendrovės „Litectus“ generalinis direktorius Edvinas Malevskis.
„Kol kas nesame perėmę nė vieno nekilnojamo turto objekto. Kaip užstatas bankui likusio nekilnojamo turto realizavimo modeliai priklausytų nuo konkrečios situacijos rinkoje, tačiau, be abejo, būtų remiamasi rinkos kainomis, siekiant optimalaus rezultato, galinčio sumažinti praradimą, kurį patyrė bankas, išduodamas šiuo turtu užtikrintą ir negrąžintą paskolą“, – sakė E. Malevskis.
Banko „Swedbank“ Lietuvoje Komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžbalytė taip pat patikino, kad šiuo metu iš privačių klientų perimto turto bankas neturi.
„Šiuo ekonominiu laikotarpiu klientams itin reikalingos profesionalios konsultacijos ir pagalba, tad patariame klientams, konsultuojame juos, kaip valdyti savo finansus, kad neramios rinkos situacijoje paskola ir kiti finansiniai įsipareigojimai nebūtų našta.
Jei visgi klientas susiduria su mokėjimo problemomis, nuolat primename, kad klientui reiktų į banką kreiptis nedelsiant. Jeigu klientai kreipiasi nedelsdami, kartu galime rasti abejoms pusėms – ir klientui, ir bankui – tinkamiausių iškilusių problemų sprendimo būdų.
Jei klientas mato galimybę grąžinti paskolą tik pardavęs įkeistą turtą, patariame ir duodame laiko klientui pačiam ieškoti turto pirkėjų. Žinoma, būna atvejų, kai dėl nenoro kartu su banku ieškoti galimo sprendimo, arba dėl klientui nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių paskola gali būti išieškoma tik priverstiniu būdu, įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šiuo metu iš privačių klientų perimto turto bankas neturi“, – teigė pašnekovė.