„Jau daug metų mieste matome nemažai apleistų statinių. Savivaldybė neturi svertų jų savininkus įpareigoti tvarkytis. Gal pakeltas mokestis juos paskatintų pasirūpinti savo turtu?“ – „Sekundei“ teigė Ekonomikos ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Nadiežda Stragienė.
Pasak jos, didesnis mokestis būtų taikomas pagal nustatytus kriterijus pastatus įvertinus Savivaldybės komisijai. Neprižiūrimų statinių savininkai didesnį nekilnojamojo turto mokestį moka ir Vilniaus, Klaipėdos, Pasvalio, Palangos, Plungės, Raseinių savivaldybėse.
Siūlymą apsileidėliams padidinti mokestį Panevėžio savivaldybė buvo svarsčiusi dar prieš ketvertą metų, tačiau tąkart jis nesulaukė politikų pritarimo.
Darko betoniniai milžinai
Pernai į Savivaldybės biudžetą panevėžiečiai vietoj planuotų 7 mln. Lt sumokėjo daugiau nei 4 mln. Lt nekilnojamojo turto mokesčio. Per šiuos metus numatoma surinkti 4,5 mln. Lt.
Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Petras Narkevičius pasiūlymą padidinti mokestį neprižiūrimų pastatų savininkams vertina atsargiai. „Pirmiausia reikia kalbėtis su savininkais ir tik paskui daryti išvadas. Man taip pat norėtųsi, kad Panevėžys būtų kuo tvarkingesnis – dabar ne tik apleistų pastatų, bet ir sklypų matyti. Neatmetama, kad tarp jų galėtų būti ir Savivaldybei priklausančiųjų“, – tvirtino P.Narkevičius.
Skaičiuojama, kad Panevėžyje galėtų būti apie 20–30 apleistų statinių. Pasak Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Mykolo Buzio, miesto įvaizdį darko ir nuo sovietmečio likę betoniniai milžinai: Ramygalos g. gale dar kareivių statyta parduotuvė, Senamiesčio g. nebaigtas statyti linų fabriko dažymo cechas, Geležinkelio g. išdaužytais langais apleistos buvusio mėsos kombinato patalpos, pačiame miesto centre Kranto g. kadaise veikusio daržovių konservų fabriko pastatas ir tokios lūšnelės, kaip prie Smėlynės ir Geležinkelio g. sankirtos prieš keletą metų gaisro nuniokotas namas.
„Padidinus nekilnojamo turto mokestį jų savininkai arba susirūpintų investicijomis, arba tuos pastatus parduotų. O dabar kol Savivaldybė nejudina, jie ir ilsisi“, – mano M.Buzys.
Vis dėlto valdininkas pripažino nesantis garantuotas, kad tokia drausminimo priemonė pasiteisintų, jei tektų išieškoti mokesčius iš vengiančių juos mokėti savininkų.
Grasina bankrotais
Bendrovės „Tamsuma“ direktorius Gintautas Urbelis įsitikinęs, kad mokesčio kėlimas ne miestą pagražintų, o sužlugdytų verslą. „Tai būtų neprotingas žingsnis. Verslui skaudžiai atsiliepė pernai Savivaldybės padidintas žemės nuomos mokestis, o didesnis nekilnojamojo turto mokestis reikštų bankroto priartinimą. Nereikia perlenkti lazdos – įmonių bankrotai darbo vietų nesukuria“, – pažymėjo G.Urbelis.
„Tamsumai“ priklauso 5,8 ha išsidėstę buvusio mėsos kombinato apie 40 tūkst. kv. m užimantys pastatai. Pasak G.Urbelio, bendrovė buvo numačiusi griauti 12 tūkst. kv. m užimančius niekam nereikalingus šaldytuvus ir sovietmečiu veikusio mėsos kombinato vietoje statyti komercinius pastatus. Direktorius teigia, kad planus pakoregavo prasidėjęs ekonominis sunkmetis.
„Nežinau, kokiomis sąlygomis dabar bankai imtųsi finansuoti projektus“, – aiškino G.Urbelis.
