„Visiškai sustojo žemės sklypų ir komercinių patalpų pirkimai. Tačiau perkami sodo namai, nedidelės sodybos, mažesnio ploto butai“, – situaciją apibūdino A. Gaidelienė.
Sumažėjusių sandorių skaičiumi skundžiasi ir „Uus Maa Lithuania“ agentūra, ankstesnis bendrovės pavadinimas – „101 procentas“.
Šios agentūros direktorius Andrius Kapitančukas aiškino, kad šiuo metu rinkoje sudėtinga dirbti būtent dėl nepalankių kreditavimo sąlygų. Klientai, išsirinkę jiems patinkantį objektą, nusivilia negavę reikiamo dydžio paskolos iš banko.
„Šiuo metu didžiausią paklausą turi ekonominės klasės butai, kurių kaina – iki 300 tūkst. litų, vidutines pajamas gaunančios šeimos negali nusipirkti brangesnio“, – sakė A. Kapitančukas.
Žaidėjai atkrenta
Didžiausią smūgį pajuto nedidelės ir mažai paslaugų siūlančios bendrovės.
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) ir bendrovės „Reals“ direktorės Inos Gocentienės teigimu, praėjusiais metais per devynis mėnesius bankrutavo 9 nekilnojamojo turto agentūros.
„Džiaugiamės, kad kol kas dar nepradėtos bankroto procedūros nė vienoje asociacijai priklausančioje bendrovėje. Tačiau visi kuo puikiausiai supranta, kad situacija gali pasikeisti bet kuriuo metu“, – sakė asociacijos direktorė.
Ji įžvelgė, kad su problemomis susidurs ir jau susidūrė tos bendrovės, kurios klientams siūlė nedaug paslaugų, dirbo negalvodamos apie ateitį. Nors niekas prieš metus negalėjo nė pagalvoti, kad didžiulius pelnus skaičiuojančiame statybų sektoriuje taps riesta.
„Manau, kad artimiausiu metu sumažės vadinamųjų „juodųjų“ brokerių, kurie dirba neturėdami brokerio pažymėjimo, nesilaikydami etikos. Stipriai sumažės ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovių“, – prognozavo I. Gocentienė.
Viena iš siūlomų galimybių mažoms agentūroms išsilaikyti yra apjungti veiklą. Asociacijos vadovė įsitikinusi, kad nekilnojamojo turto sektoriaus atstovams reikia pamiršti greito ir didelio pelno laikus.
„Dabar svarbiausia yra stengtis, kad pardavimai visiškai nesustotų“, – kalbėjo LNTAA direktorė.
Vizijų niekas nebeperka
Sąstingis rinkoje kai kam jis yra puikių galimybių metas įsigyti nekilnojamojo turto.
„Turintys grynųjų pinigų ir besiruošiantys pirkti, turi ne tik didesnį pasirinkimą, bet ir sulaukia nuolaidų, akcijų, dovanų bei išskirtinio dėmesio“, – sakė LNTAA direktorė I. Gocentienė.
Kalbintų agentūrų atstovų duomenimis, šiuo metu paklausesni senos statybos ir baigti statyti nauji būstai. Žmonės baiminasi, kad naujos statybos gali būti nebaigtos, todėl vengia rizikuoti.
„Tendencija yra labai aiški. Žmonės bijo pirkti iš nekilnojamojo turto plėtotojų, neturėdami garantijos, kad objektas bus pabaigtas statyti. Jei objektas pabaigtas – jie perka“, – sakė bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Nerijus Juodelis.
Kaune didesnę paklausą turi senos statybos būstas. Žmonės nori įsigyti tokius namus, į kurios galėtų įsikelti iš karto.
„Pirkėjui nereikia rūpintis galutine apdaila ar laukti kol bus baigtos statybos. Senas būstas būna įrengtas ir jo kaina mažesnė, todėl galimybės jį įsigyti didesnės“, – teigė bendrovės „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūra“ direktorius Almantas Pėstininkas.
Būstas naujuose namuose daugelio agentūrų pardavimų portfelyje sudaro tik nežymią dalį. Galbūt todėl didelio krizės poveikio agentūros dar nepajuto. Jų atstovai vieningai pritarė, kad potencialiems pirkėjams atsiveria naujos galimybės įsigyti patrauklius objektus už pakankamai mažą kainą.
„Patraukli kaina yra bene vienintelis svarbus faktorius, dėl kurio žmonės perka turtą. Medžiojami tokie objektai, kuriuos šeimininkai nori labai skubiai parduoti ir linkę derėtis“, – sakė A. Kapitančukas. Nekilnojamasis turtas išlieka patrauklia investicija.
Didžiausią paklausą turi ekonominis ir nebrangus būstas, kurio vertė siekia 300–400 tūkst. litų. Yra tokių klientų, kurie domisi ir išskirtinai prabangiais būstais sostinės senamiestyje ir centre. O bėgantys nuo kylančių šildymo kainų pageidauja įsigyti mažą butą.
Brokeriai suka galvas
Nemaža dalis nekilnojamojo turto agentūrų atstovų mano, kad situaciją rinkoje buvo galima numatyti iš anksto. Viltis, kad pardavimai, nekilnojamojo turto kainos, pragyvenimo lygis bei pajamos augs, prilygo savęs apgaudinėjimui. Tačiau ateities prognozės nėra labai optimistiškos. Žadama, kad šio sektoriaus laukia dar sudėtingesnis, didesnės stagnacijos periodas.
N. Juodelis kalbėjo, kad sunkmečiui ruošėsi iš anksto, kai pastebėjo sulėtėjimo ženklus Latvijos nekilnojamojo turto rinkoje.
„Esame dirbę ir krizės sąlygomis. Šiems metams turime pasirengę du veiklos scenarijus. Vieną labiau optimistinį, kitą – pesimistinį, pagal kurį mūsų įmonės pelnas bus nedidelis, o gal jo ir visai nebus“, – svarstė N. Juodelis.
Praėjusieji metai „Ober-Haus“ bendrovei buvo sėkmingi ir pelningi. Vadovaujantis optimistiniu scenarijumi, šiemet įmonės pelnas turėtų būti panašus į pernykštį. Agentūros sieks išnaudoti visas naujas galimybes ir tobulins savo darbo metodus.
„Šie metai tikriausiai bus sėkmingi ir pelningi antstoliams ir skolų išieškojimo bendrovėms. Mūsų uždavinys – tobulinti darbą, gerinti paslaugų kokybę ir atrasti naujas veiklos nišas“, – kalbėjo A. Gaidelienė.
Panašia strategija vadovautis žada ir kitos agentūros. „InReal“ direktorius Dmitrijus Čudakovas drąsinosi: reikia nusiteikti sunkiam darbui. Rinkoje išsilaikys tie, kurie siūlys kokybiškiausias paslaugas bei teisingai reorganizuos veiklą.
Plečia paslaugų ratą
„InReal“ nekilnojamojo turto bendrovės direktorius pasakojo, kad šiuo metu parduoti nekilnojamąjį turtą yra gerokai sunkiau.
„Jei nori, kad sandoris įvyktų, reikia nemažai stengtis, įdėti daug darbo ir energijos. Situacija skatina siūlyti kuo platesnį paslaugų spektrą, dirbti profesionaliau. Kompanijos, turinčios daugiau ir kokybiškų paslaugų, turi daugiau galimybių išsilaikyti“, – motyvavo D. Čudakovas.
Jo vadovaujama bendrovė jau pradėjo teikti naujas konsultavimo, nekilnojamojo turto projektų valdymo, investavimo į stambius nekilnojamojo turto objektus bei kitas paslaugas.
„Ober-Haus“ atstovas N. Juodelis sakė, kad, palyginus bendrą nekilnojamojo turto sandorių skaičių rinkoje, kuris yra sumažėjęs beveik iki 40 proc., jų pardavimai sumažėjo ne taip stipriai – maždaug apie 20 proc.
„Manome, kad mūsų pardavimų dalis rinkoje padidėjo, nors bendrai sandorių skaičius mažėja“, – aiškino N. Juodelis.
Pagrindine priežastimi, dėl ko šiuo metu žmonės vangiai perka nekilnojamąjį turtą, jis įvardino neapibrėžtą ekonomikos situaciją šalyje. Nemaža dalis gyventojų laukia, kada kainos dar labiau kris.
„Jeigu klientas gali laukti, jis tai ir daro, tikėdamasis mažesnių kainų. Perkančiųjų irgi yra. Yra manančių, kad jei situacija iki pavasario nesikeis, jie bus priversti imtis ryžtingesnių sprendimų – pirkti už esamą kainą arba iš viso atsisakyti minties įsigyti nekilnojamojo turto“, – teigė „Kauno nekilnojamojo“ turto prekybos agentūros direktorius A. Pėstininkas.
Patraukli galimybė
Nekilnojamojo turto plėtotojai, norėdami realizuoti savo turtą, labiau sukruto ir ėmė domėtis agentūrų paslaugomis.
„Anksčiau patiems plėtotojams gerai sekėsi pardavinėti savo turtą, dabar pardavimams skatinti reikia papildomų priemonių“, – sakė „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Naudotis agentūrų paslaugomis, kuomet pirkimai vangūs, nekilnojamojo turto plėtotojams yra patraukli galimybė.
„Kai rinka augo, buvo pigiau išlaikyti savo pardavimo skyrių. Dabar, sustojus pirkimams, mokėti nuolatinį atlyginimą šio skyriaus darbuotojams yra netikslinga. Daug ekonomiškiau mokėti agentūrai, gal net ir didesnį „sėkmės“ mokestį“, – teigė A. Gaidelienė.
Pasak D. Čudakovo, yra nemažai aspektų, dėl ko efektyviau naudotis agentūrų paslaugomis.
„Mes paprastai sulaukiame didesnio klientų srauto. Darbuotojai yra kvalifikuoti nekilnojamojo turto srities specialistai, profesionaliai atlieka savo darbą, gerai išmano su turtu susijusias procedūras, gali konsultuoti pirkėjus įvairiais klausimais“, – privalumus vardino „InReal“ direktorius D. Čudakovas.
Plėtotojas, parduodamas turtą per agentūrą, taupo reklamos išlaidas, nes agentūra apie parduodamą turtą pateikia informaciją savo internetiniame tinklalapyje, leidiniuose bei kituose informacijos šaltiniuose. Dar vienas pranašumas – agentūros gali pasiūlyti žymiai daugiau ir įvairių objektų.
„Būna ir taip, kad žmonės, norėdami įsigyti būstą tam tikroje miesto dalyje, kai pasiūlome patrauklesnį variantą, savo sprendimą pakeičia“, – pastebėjo KNTPA direktorius A. Pėstininkas.
Labiau naudotis agentūrų paslaugomis plėtotojus gali paskatinti ir pačių nekilnojamojo turto agentūrų profesionalumo augimas. Agentūrų atstovai žada investuosti į mokymus, kelti darbuotojų kvalifikaciją, jų atleisti nežada, nes pardavimai – specialistų rankose.
