Norvegijoje dirbantis Tomas Narvilas dalį sutaupytų pinigų prieš dvejus metus nutarė investuoti gimtinėje įsigydamas nuosavą būstą. Tačiau turimų pinigų neužteko, todėl likusią sumą pasiskolino iš banko. Dabar, pasak jo, ši paskola tapo didele našta.
"Jau dabar gailiuosi dėl šio savo sprendimo, nes paskolų palūkanos nepaliaujamai auga. Jau apskaičiavau, kad jei ir toliau jos taip sparčiai kils, tos sumos, kurią su palūkanomis per trisdešimt metų reikės sumokėti bankui, man būtų užtekę dar dviem tokiems patiems būstams įsigyti", – kalbėjo 33 metų vyras.
Vyriškis prisipažino, jei būtų žinojęs, kad ateityje finansų sektoriuje įsivyraus toks chaosas, jis paskolos apskritai nebūtų ėmęs arba būtų užfiksavęs tą dieną siūlytas palūkanas, kurios šiandien nekiltų.
Po konsultacijos apsiverkė
Pasak T.Narvilo, neseniai atostogų sugrįžęs į Lietuvą ir nuėjęs į banką jis sužinojo, kad paskolos palūkanos dar labiau pakilo. Be to, banko specialistė užtikrino, kad palūkanos artimiausiu metu tikriausiai dar pakils.
Kai T.Narvilas pasiskolino iš banko, tuomet jis mokėjo 5 proc. palūkanas, o dabar jos jau pasiekė 11 proc. ribą.
"Nors mano paskola vis brangsta, tol, kol banke laukiau savo eilės, kad galėčiau pasikalbėti su specialiste, supratau, kad mano situacija dar nėra beviltiška. Mane labai sukrėtė vienas priešais mane konsultavęsis vyriškis, kuris sužinojęs, kad jo paskolos palūkanos dar labiau išaugo, iškart apsiverkė. Matyt, žmogui nebeatlaikė nervai", – prisiminė žmonių emocijas T.Narvilas.
Pasak jo, kiti žmonės nesidrovi ir nusikeikti ar apšaukti banke dirbančius specialistus, tačiau pašnekovas jų nesmerkė.
"Žmonių kantrybė jau išseko, ir nors visur aplinkui vis raginama veržtis diržus, niekas negali patarti, ką daryti tokiems, kuriems jau nebėra jų kaip susiveržti. Girdėjau, kaip vienas klientas banke beviltiškai pareiškė, kad gali atiduoti jiems savo butą, nes jis nebeturįs kaip už jį susimokėti", – pasakojo T.Narvilas.
Grafikas visai pribloškė
Prieš trejus metus iš banko 450 tūkst. litų naujam būstui įsigyti pasiskolinęs Rimas Svajūnas taip pat gūžčioja pečiais sužinojęs, kiek kitą mėnesį jam reikės mokėti bankui.
"Nesiskolinau tokios didelės sumos gerai neapgalvojęs, man tai daryti leido visos galimybės. Nesiskųsčiau ir dabar, nes turiu pakankamai gerai apmokamą darbą, tačiau kylančios palūkanos mane jau baigia pasmaugti. Įsivaizduokite, per kelis mėnesius man jos padidėjo 1,2 tūkst. litų. Jei dar praėjusių metų pabaigoje bankui kas mėnesį turėjau įnešti po 2,5 tūkst. litų, gavęs naują mokėjimo grafiką, kuris man perskaičiuojamas kas ketvirtį, netekau amo išvydęs, kad ši suma išaugo iki 3,7 tūkst. litų", – kalbėjo R.Svajūnas.
Pašnekovas tikino, kad nors būsto paskolai išsimokėti pinigų jam kol kas pakanka, jis jau ieško būdų, kaip šią naštą sumažinti. Jau netrukus bandys susirasti nuomininkų tam, kad būstą išlaikyti būtų lengviau.
"Žinoma, nėra jokio komforto gyventi su svetimais žmonėmis, tačiau kitos išeities turbūt greitai nebebus. Tik nežinau, ar kas norės nuomotis kambarį, kai rinkoje gausu nebrangiai išnuomojamų butų", – svarstė vyras.
Nemokių klientų vis daugėja
Ekspertai pripažįsta, kad brangstant paskolų litais palūkanoms vis daugėja ir su finansiniais sunkumais susiduriančių žmonių. Nors kol kas blogų paskolų skaičius drastiškai nedidėja, bankininkai jau pasiruošę blogiausiam.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, padėtis išties darosi sudėtinga, tačiau kol kas dar suvaldoma.
"Dar pernai blogų paskolų skaičius, neviršijęs nė vieno procento nuo visų būsto paskolų portfelio, šiemet pasiekė 2 proc. ribą. Nors šie skaičiai dar neatrodo labai blogi, tačiau gero jie nežada. Jei kelerius metus nemokių paskolų skaičius laikėsi tolygiai, dabar jis ėmė sparčiai augti. Manoma, kad jis augs ir toliau", – tikino ji.
Pasak jos, blogiausia yra tai, kad jei daugės nemokių klientų, kiti žmonės skolintis negalės ir toliau, nes bankai, siekdami išvengti didelių nuostolių, naujiems klientams siūlys dar drastiškesnes paskolų išdavimo sąlygas.
Didėjančiam nemokių klientų skaičiui nemažą įtaką daro ir nedarbo lygio augimas. Jau dabar prognozės nedžiuginančios – planuojama, kad šiemet nedarbas Lietuvoje gali pasiekti 10 proc. ribą.
Finansininkai tikina, kad dauguma bedarbių turi paskolų, todėl kurį laiką jie negalės jų mokėti, vadinasi, nemokių klientų gretos dar didės.
Vis dėlto, anot J.Varanauskienės, kad ir kokia sunki finansinė padėtis bebūtų, svarbiausia nuo banko nesislapstyti – jei klientas įrodys, kad jis šiuo metu yra bedarbis ar jo finansinė padėtis pablogėjo, bankų ekspertai iškart ieškos būdų, kaip sumažinti jo mėnesines įmokas.
Paskolos eurais pinga
Tačiau paskolos į neviltį klampina ne visus. Tiems, kurie skolinosi ne litais, o eurais, paskolų įmokos tirpsta kone kas mėnesį. Tikėtina, kad šią savaitę Europos centrinis bankas ryšis dar sykį sumažinti jau ir taip nedideles palūkanų normas, todėl paskolos eurais pigs ir toliau.
Anot klaipėdiečio finansų eksperto Vaido Vyšniausko, kiekvienam susiduriančiam su piniginiais sunkumais reikėtų pasikonsultuoti su savo banko specialistais, kurie patartų, ar verta jam pakeisti paskolos valiutą.
"Sunkiausia padėtis šiuo metu tiems žmonėms, kurių paskolos yra litais, nes palūkanos vis kyla. Tad vertėtų paskaičiuoti. Galbūt pakeitus valiutą sumažėtų ir mėnesinė įmoka. Tarkime, jei kliento marža litais siekia 1 proc., o šiuo metu palūkanos litais yra apie 11 proc., jis kas mėnesį bankui moka 12 proc. metinių palūkanų. O jei žmogus pasikeistų litus į eurus, tikėtina, kad įmoka galėtų sumažėti, pavyzdžiui, iki 8,5 proc.", – teigė privačias konsultacijas įvairiais finansų klausimais teikiantis V.Vyšniauskas.
Valdžios sprendimai išgelbės
Pasak V.Vyšniausko, prieš metus pasklidus propagandinėms kalboms, kad litas bus devalvuojamas, daug klientų suskubo paskolas eurais pasikeisti į litus, todėl dabar jie patiria daug nuostolių. Tad skubėti keisti valiutos dabar vis dėlto nevertėtų, nes kai kuriems šis sandoris būtų net ir nenaudingas. Viskas, jo teigimu, priklauso nuo to, kiek žmogus pasiskolinęs pinigų ir kiek metų jam dar liko paskolą mokėti.
Pašnekovas įsitikinęs, kad antroje metų pusėje paskolų litais palūkanos jau turėtų imti mažėti. Tam esą nemažai įtakos turės nors ir nepopuliarūs, tačiau reikalingi naujos valdžios sprendimai.
"Pastaruoju metu taip sparčiai kilo paskolų litais palūkanos dėl to, kad valstybės finansai buvo ant ribos, o tai kėlė nacionalinės valiutos devalvavimo grėsmę. Dabar, kai naujoji Vyriausybė, nors ir užkraudama mokesčių naštą, ryžosi stabilizuoti valstybės biudžetą, grėsmė lito devalvavimui gerokai sumažės, todėl palūkanos ims mažėti", – paaiškino V.Vyšniauskas.
