Šių metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje ėmė mažėti laisvų darbo vietų statybininkams. Pagal Lietuvos darbo biržos duomenis, per spalio mėnesį valstybinėje įdarbinimo įstaigoje užsiregistravo 27 statybos inžinieriai ir beveik pusantro tūkstančio kvalifikuotų statybos darbininkų. Daugumą jų sudaro dažytojai, staliai, dailidės, mūrininkai, betonuotojai, tinkuotojai, apdailininkai. Neatmetama galimybė, kad šis skaičius dar kils ir darbuotojų pasiūla augs, nes daugelis statybos bendrovių veržiasi diržus ir mažina personalą.
„Aukštos kvalifikacijos inžinieriai darbo ras – išvažiuos dirbti į užsienio šalis ar imsis kitų verslų. Jiems kiek sudėtingiau persikvalifikuoti, tačiau vargu ar to reikės. Jie tikrai ras darbo pagal specialybę“, – prognozavo Lietuvos statybininkų asociacijos narys Vytautas Sadauskas.
Jis pažymėjo, kad sunki padėtis laukia mažiau kvalifikuotų darbuotojų. Nors sklypų, statybinių medžiagų ir statybos darbų kainos krenta, statybos objektų nedaugėja, o tik mažėja. Bene didžiausias kirtis statybininkams gali būti panaikinti verslo liudijimai, vadinamieji patentai. Mat iki šiol mažos įmonės, taupydamos mokesčiams, samdydavo darbininkus, išsipirkusius verslo liudijimus, užuot juos oficialiai įdarbinusios savo įmonėse. „Statybos sektorius išties gali virsti „juoduoju“, – liūdną ateities viziją dėstė V. Sadauskas.
Vis tik ketinimus panaikinti verslo liudijimus Lietuvos statybininkų asociacija vertina teigiamai. Jau ir anksčiau buvo pasisakoma, jog minimalius mokesčius sumokėję darbininkai turi galimybę užsidirbti daugiau nei oficialiai įdarbintieji įmonėse. Todėl tokia tvarka esą iškreipdavo rinką, sudarydavo nevienodas konkurencines sąlygas.
Tačiau pernelyg nesidžiaugia ir tie statybininkai, kurie dirba pagal verslo liudijimus. Jų atliekamų statybos ir apdailos darbų kaina pastaruoju metu krito beveik dvigubai. Prieš keletą mėnesių iškloti plytelėmis vieną kvadratinį metrą kainuodavo 50 litų, dabar tą patį darbą atlieka ir už 20 litų.
Gelbėjimosi šiaudas – renovacija
Neatmetama galimybė, kad pirmasis kitų metų ketvirtis bus paženklintas statybos įmonių bankrotais.
„Per pastaruosius trejetą metų statybos įmonių skaičius augo itin sparčiai. Dabar joms ankšta. Nors padėtis ir sudėtinga, panika nieko neišgelbės. Reikia ramiai susitaikyti su padėtimi ir ieškoti išeities“, – kalbėjo V. Sadauskas. Jo manymu, kai kurioms įmonėms bankrotas gali būti savotiška išeitis ir paskata ieškoti naujų galimybių.
Jų ieškoti kai kurios statybų įmonės yra pasišovusios netolimame užsienyje. Žvalgomasi Kaliningrado srityje, Baltarusijoje, kur numatoma statyti tiek naujus daugiabučius, tiek verslo bei visuomeninius kompleksus.
Tuo tarpu naujoji mūsų Vyriausybė žada sutelkti dideles pajėgas tam, kad būtų išjudinta pristojusi daugiabučių modernizavimo programa. Statybų įmonės taip pat deda daug vilčių į renovaciją – ji gali tapti savotišku gelbėjimosi šiaudu sustojus naujoms statyboms.
Kitos įmonės, dar visai neseniai vengdavusios individualių namų šeimininkų prašymų atlikti apdailą ar sutvarkyti aplinką, dabar nutarė branginti ir tokius užsakymus. Netgi tokie statybų banginiai, kaip „YIT Kausta“, pasiskelbė nebespjausiantys į apdailos ir remonto darbus individualiems namams. Iki šiol bendrovė tokius darbus atlikdavo tik ypač dideliuose arba savo statomuose objektuose. „Tai yra nauja galimybė prisitaikyti prie naujų rinkos poreikių. Pasiūlyti savo paslaugas paskatino ir susidariusi situacija statybų rinkoje – darbų sumažėjo, norime neprarasti specialistų“, – teigė „YIT Kaustos“ Kauno regiono rangos verslo direktorius Valerijus Iziumovas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu įmonė darbuotojų atleisti neskuba. Tik tiems, kurie buvo sudarę terminuotas darbo sutartis, jų paprasčiausiai nepratęsia.
Išliks nepriklausomi nuo bankų
Kai kurios įmonės rado kitų būdų išsilaikyti rinkoje neatleisdamos darbuotojų. Jos paprasčiausiai mažina darbų įkainius, labiau derasi su tiekėjais, subrangovais, ieško vidinių rezervų, peržiūri atlyginimus. Taip priversta elgtis ir Klaipėdos krašto statybų bendrovė „Ringesta“. Įmonės generalinis direktorius Almantas Skruibys teigė, kad peržiūrėti tiek darbininkų, tiek specialistų atlyginimus būtina.
„Turime pakankamai užsakymų Kretingoje, Palangoje ir Klaipėdoje, dėl to atleisti darbininkų neskubame. Tačiau dabar žymiai didesnė konkurencija, todėl daugelis statybos bendrovių mažina paslaugų kainas. Tik tuomet, kai sudaroma sutartis su užsakovais, tampa aišku, kokį atlyginimą gaus darbuotojai“, – aiškino A. Skruibys.
Jis pažymėjo, kad palyginus su praėjusiais metais, uždarbis krito beveik 30 proc. Šiuo metu įmonės darbuotojai prisitaiko prie esamų sąlygų, kadangi ieškoti naujo darbo rizikinga, nes gali visai likti be jo.
A. Skruibys spėjo, kad krizės metu statybos rinkoje didesnių galimybių išlikti turės mažiausiai bankams įsipareigojusios statybos bendrovės. Neturės reikšmės, ar įmonė turi gilias tradicijas ir kelis dešimtmečius sėkmingai darbavosi rinkoje, ar yra viso labo tik naujokė. Nesvarbu bus ir tai, ar bendrovė stambi, ar vidutinė.
Ieškos neužpildytų nišų
Panevėžio statybos tresto (PST) bendrovėje šiuo metu dirba apie 1200 statybininkų. Įmonės generalinis direktorius Dalius Gesevičius pripažino, kad jau dabar padėtis yra sunki. Atleidžiami darbuotojai, o pasilikusiems mažinami atlyginimai.
„Dabar tai natūralus procesas. Tiek, kiek nereikia – atleidžiame, o tie, kurie gali dirbti – lieka. Darbuotojų atlyginimai priklauso nuo kvalifikacijos ir atlikto darbo“, – kalbėjo vadovas.
Jo teigimu, norėti didelių atlyginimų dar ne viskas. Tam reikia brangiai parduoti savo paslaugas arba gauti nemenką užsakymą. Jei nepavyksta nei viena, nei kita, nelieka nieko kito, kaip tik mažinti sąnaudas. „Paprasčiausia tą daryti perskaičiuojant algas.
Žmonės turėtų suprasti, jog mes dėsime visas pastangas, kad kuo mažiau įtakos mūsų įmonei turėtų neigiami veiksniai“, – teigė D. Gesevičius.
Saugumo jausmo statytojams nesuteikia net ir tie plėtros projektai, kuriuos jie yra numatę, todėl PST pasirengusi ieškoti naujų nišų.
„Ne visos tą sugeba daryti. Dažna įmonė, užuot ieškojusi išeities, desperatiškai mažina paslaugų kainas. Atitinkamai elgtis yra priversti ir kiti rinkos dalyviai. Tokie žingsniai prie gero neprives“, – sakė D. Gesevičius.
Užsakovams konkurencija tarp statybos įmonių – tik į naudą. Klaipėdos bendrovės „Pamario troba“ direktoriaus Juozo Raišučio teigimu, įmonei, plėtojančiai daugiabučių namų projektus ir samdančiai statybines organizacijas, jau kur kas lengviau su jomis susikalbėti.
„Prieš porą metų statybininkų reikėjo ieškoti su žiburiu, buvo sudėtinga pasisamdyti. Šiuo metu jų pasiūla yra labai didelė, turime iš ko pasirinkti, o ir paslaugų kainos sumažėjo apie 20 procentų“, – kalbėjo J. Raišutis.