Kai kurie paskolų prislėgti žmonės jau svarsto parduoti būstus. Tačiau „Mano Žemaitijos“ kalbinti kraštiečiai teigė pastebėję, kad norintiems parduoti nekilnojamąjį turtą šiuo metu – nelinksmos dienos.
„Mūsų draugai statė namą su mintimi jį parduoti, nes patys turi kitą sklypą ir ten ruošiasi statytis naują būstą. Tačiau pardavimas stringa – prieš tai už namą prašę daugiau nei milijono litų, šiuo metu kainą nuleido iki 900 tūkst. litų. Pirmąjį tam tikslui statytą namą jie pardavė prieš kelerius metus – tik tada buvo kur kas lengviau“, – tikino vydmantiškis Petras.
Mažesnėse Žemaitijos gyvenvietėse, tokiose kaip Salantai, Darbėnai, žmonės pasakojo, esą vaikai, miestuose puoselėję viltis įsigyti būstą, grįžta gyventi pas tėvus. O ir tuose pačiuose miesteliuose, tačiau atskirai gyvenę tėvai, vaikai, senoliai keliasi į vienus namus – taip išsilaikyti pigiau.
Laukiama kainų kritimo
Anot pašnekovų, Žemaitijoje žemės kainos beveik nenukrito ten, kur įvestos komunikacijos. Ūkinės paskirties žemės kainos pakilo, tuo tarpu statybai skirtos ir be komunikacijų – nukrito.
Kretingoje parduoti individualų namą šiandien taip pat sudėtinga. Tuo tarpu butų paklausa Kretingoje – didelė: aukštos ir kainos, kadangi naujų butų pastaraisiais metais šiame mieste nebuvo statoma.
„Mano Žemaitijos“ pašnekovai įsitikinę, jog būsto kainos ateityje kris. Arūnas iš Šilutės prisiminė, jog prieš ketverius metus jo pažįstamas už perkamą butą sumokėjo 160 tūkst., o prieš metus pardavė už 370 tūkst. litų. Tačiau dabar padėtis jau kitokia – štai viena Šventosios gyventoja butą pirko už šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. litų, o po remonto būstas buvo vertinamas daugiau nei 300 tūkst., bet dabar savininkė nebesitiki gauti tokių pinigų.
Kretingiškis Saulius skolinosi iš banko ir pirko butą savo ką tik sukurtai šeimai apsigyventi. Netrukus jaunuoliams prireikė pinigų ir buvo priversti būstą parduoti – uždirbti nieko nepavyko, gautų pinigų pakako tik paskolai atiduoti ir keliems mėnesiams pragyvenimui.
Pakilimas buvo ne visur
„Lietuvoje NT rinka net didžiojo statybų bumo ir ekonominio pakilimo metu buvo gana prieštaringa“, – tvirtino bendrovės „Orem“ tarpininkavimo departamento direktorė Jūratė Černiauskienė. Didžiausias pakilimas buvo Vilniuje, Klaipėdoje bei pajūrio kurortuose. Kiek vėliau rinka suaktyvėjo Kaune bei dar dviejuose kurortuose – Druskininkuose, vėliau Birštone. O, pavyzdžiui, Panevėžį ir Šiaulius pakilimas aplenkė.
Pasak „Orem“ atstovės, padėtis NT rinkoje priklauso nuo bendros ekonominės situacijos, o Lietuvos provincijoje ji nebuvo itin palanki – buvo ryškus netolygus ekonominis vystymasis.
Ten, kur buvo spartus ekonominis augimas, NT rinka augo sparčiausiai, tačiau būtent šiose vietovėse skaudžiausiai pasijuto ir rinkos sąstingis, nulemtas pasaulį apėmusios finansinės krizės. Ypač skaudus smūgis kliuvo Klaipėdai, kur būsto kainos santykinai augo labiausiai.
„Dar labiau padėtį apsunkino bankų kreditavimo politikos kardinalus pasikeitimas, –kalbėjo J. Černiauskienė. – Dar prieš metus bankai stengėsi pritraukti klientų būsto paskoloms teikti, o šiuo metu skolinimosi sąlygos yra tokios, kad tik nedaugelis gali paimti kreditą būstui įsigyti.“
Jai pritaria NT bendrovės „InReal“ Šiaulių atstovybės Turto vertinimo skyriaus vadovas Aidas Liorentas.
„Dabartinėms aplinkybėms daugiausiai įtakos turėjo finansinė krizė. Bankai sugriežtino skolinimo sąlygas, – pasakojo jis. – Gyventojams tapo gerokai sudėtingiau gauti paskolas, todėl sumažėjo ir NT pirkimo-pardavimo sandorių, o statytojai taip pat nėra suinteresuoti laikyti baigto statyti turto, todėl prisitaikė prie rinkos ir buvo priversti sumažinti kainas.“
„Dabartiniams įvykiams įtakos turi didėjanti infliacija, įsigyjamo nekilnojamojo turto kreditavimo sąlygų griežtinimas, potencialių rinkos dalyvių ekonomikos ir rinkos pokyčių laukimas ir kitos subjektyvios priežastys, nulemiančios vienokį ar kitokį žmonių apsisprendimą“, – komentavo Plungės nekilnojamojo turto agentūros savininkė Gražina Prakauskienė.
Geras laikas pirkti
Šiaulių NT agentūros „Euronamai“ savinininkas Romualdas Liubinskas pastebi: geras laikas pirkti, blogas – parduoti. Dabar pardavimo kainos yra kritusios 20 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tačiau, anot R. Liubinsko, negalima tvirtinti, kad visi NT pardavinėja mažesnėmis kainomis.
„Tie, kurie neskuba – laukia, kol atsigaus rinka, – sakė jis. – Skubantieji sumažina kainas ir parduoda pigiau.“
Agentūros „In Real“ duomenimis, per pirmąją metų pusę nurimusi Šiaulių būsto rinka trečiąjį metų ketvirtį jokių suaktyvėjimo ženklų neparodė. Būsto sandorių šiame mieste sudaryta nedaug. Kainos, palyginti su praėjusiųjų metų pabaiga, sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc. Kadangi naujos statybos objektų šiame mieste nedaug, todėl kainų skirtumo tarp naujos statybos ir senos statybos suremontuotų butų praktiškai nebuvo. Brangiausias būstas ir toliau išlieka prestižinėje pėsčiųjų – Vilniaus gatvėje, kur vieno kv. metro kaina svyruoja nuo 4 800 iki 5 500 litų.
Plungiškė G. Prakauskienė pastebi, kad Plungės rajone rinkos dalyviai – gana pasyvūs. „Pasiūla yra pakankama, tačiau sumažėjusi paklausa lemia nekilnojamojo turto kainų kritimą, – pasakojo G. Prakauskienė. – Vasarą butų kainos laikėsi stabilios, o šiuo metu yra kritusios apie 10–15 proc., lyginant su praėjusiu metų ketvirčiu. Namų valdų kainos mieste vasarą apie 10 proc. kilo, o dabar yra stabilios. Žemės sklypų ir sodybų pardavimas šiuo metu visiškai sustojęs.“
„Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ nekilnojamojo turto ekspertas vertintojas Valdas Zilnys pastebi: „Palangoje pasiūla padidėjo, galima išsirinkti butų ir poilsiui, ir gyvenimui. Didžiausia pasiūla – žemės sklypų ir butų, mažesnė – gyvenamųjų namų. Kainų kitimas priklauso nuo vietos: gerose vietose kainos beveik nenukrito, o prastesnėse kainos krito iki 20 proc.“
Sulėtėjo, bet nesustojo
J. Černiauskienė mano, jog kol kas negalima teigti, kad NT rinka Lietuvoje sustojo. „Sandorių išties sumažėjo apie 35 proc., bet šie skaičiai neparodo tikros situacijos, nes tie sandoriai dar tebevyksta iš inercijos, jų pradžia buvo prieš metus ar dar daugiau, kai krizės dar nebuvo, – sakė ji. – Koks sumažėjimas naujos statybos sektoriuje yra šiuo metu, pamatysime tik po pusmečio ar metų.“ Nepaisant to, būstais vis dėlto domimasi. „Dviprasmiška padėtis – daugeli tikisi ryškesnio kainų kritimo, tačiau, kadangi bankai sumažino finansavimo galimybes ne tik pirkėjams, bet ir vystytojams, naujų projektų atsiranda vis mažiau ir netolimoje ateityje gali būti taip, kad pirkėjų padaugės, bet nebus ką pardavinėti“, – pasakojo J. Černiauskienė.
Mažiausiai NT rinkos pokyčiai jaučiami mažesniuose miestuose. Kadangi čia kainos nebuvo stulbinamai pakilusios, jos ir dabar išlieka panašiame lygmenyje. „Manau, kad tam tikrą rinkos pagyvėjimą, ypač provincijoje, galėtų paveikti tai, kad dalis emigrantų, kurių lūkesčiai emigracijoje nebėra patenkinami dėl finansinės krizės pasekmių, ryžtasi grįžti į Lietuvą, o jiems irgi reikės kažkur gyventi, – sakė J. Černiauskienė. – Aišku, kad NT bumo tai nesukels, bet pagyvėjimas įmanomas.“
G. Prakauskienė prognozuoja, kad žiemą NT rinka bus pasyvi, o pavasarį kainos, nors ir nežymiai, bet turėtų kilti.
NT ekspertė įžvelgia ir šiokių tokių krizės pliusų. Ji įsitikinusi, kad pasitraukus iš rinkos perpardavinėtojams, rinka taps skaidresnė, stabilesnė, lengviau prognozuojama. „Ir nekilnojamojo turto agentams gal pavyks susigrąžinti rimtai ir atsakingai savo klientų interesams atstovaujančių specialistų įvaizdį“, – kalbėjo G. Prakauskienė.
V. Zilnys į ateitį žvelgia kiek niūriau. „Jei bankai nepakeis sąlygų, NT rinka visiškai sustings, šis verslas taps nepatrauklus“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat mano, kad esant tokiai infliacijai, pinigus laikyti banke yra savižudybė. „Kas turi pinigų, geriau jau pirktų NT perspektyviose vietose“, – įsitikinęs V. Zilnys.