Daugumai pikta, kad butas Prancūzijoje ar Anglijoje kainuoja mažiau nei butas Pašilaičių mikrorajone. Ar tai tiesa, ar tiesiog dar vienas „burbulas“? Pažymėtina, kad „burbulas“ – tai tokia situacija rinkoje, kai kainas lemia psichologiniai veiksniai, ne ekonominiai. Veiksniai, kuriuos suformuoja mūsų žiniasklaida ir visi piliečiai, be abejonės, save laikantys NT ekspertais.

Užsienio NT rinka

Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo to, kad kiekvienos šalies rinka ir ekonominė situacija yra skirtinga. Skirtinga pasiūla ir paklausa – pagrindiniai „žaidėjai“ NT rinkoje. Tai, kad Amerikoje Pensilvanijos valstijoje, tarkim, Indianapolyje NT kainos labai žemos, nėra rodiklis ir lygiavertis analogas lyginimui su Vilniumi.

Matematika labai paprasta. Tarptautinis tinklalapis www.demographia.com kasmet skelbia metinį NT kainų indeksą, žymintį įperkamumo lygį. Taigi skaičiavimas toks: imam vidutinį bruto atlyginimą (Vilniuje 2 400 Lt.) standartiškai dauginame iš dviejų dirbančių narių šeimoje. Gauname 4800 Lt/mėn. ir 57 600 Lt per metus. Dabar apskaičiuokime vidutinį butą šeimai (pagal Europos Sąjungos direktyvas, tai 70 kv.m.) kaip pavyzdį imant 5 000 Lt/kv.m. gauname 350 000 Lt. Kaip jums tokia kaina? Grįžtant prie www.demographia.com rodiklių – indeksas apskaičiuojamas kainą dalinant iš metinių šeimos pajamų. Mūsų pavyzdys : 350 000/576 000= 6,07. Anot tinklalapio, viskas, kas daugiau indekso 5,1 – sunkiai įperkama.

Taip, mūsų rodiklis pakankamai aukštas, tačiau ne ką daugiau skiriamės nuo Airijos (4,9), Vokietijos (6,4), o Londono kainos vidutiškai formuoja net 9 punktų indeksą. Aišku, Amerikoje esama daug valstijų, kur indeksas vos 2,4 (pvz., Detroitas), bet šalia stovi 11,5 indeksas (Los Andželas). Taip kad ir Vilniaus bei, tarkim, Biržų kainų skirtumas atrodo logiškas. Tačiau, kad pasiektume prieinamos kainos lygį (indeksas

Dabartinė situacija Lietuvoje

O kas dedasi pas mus? Kaip minėjau pradžioje – infliacija dviženklė, nedarbo lygis irgi laukiamas dviženklis, o atlyginimai, rodos, sustojo augę. Sulaukėme ekonominės krizės? Finanansų analitikai vis dar nedrįsta naudoti šio žodžio, kalbama apie stagnaciją, o NT sektoriuje kainų stabilizavimosi metas. Ekonomistai turi vieną receptą nuo šios ligos – taupyti. Ne paslaptis, kad būtiniausios prekės šiais metais pabrango apie 20%. Atsiranda vis daugiau nemokių piliečių, juodųjų paskolų. Tačiau taip pat pabrėžiama, kad nemokumo atvejų daugiausia atsiranda už buitinę techniką, prabangius automobilius ar kitas prabangos prekes. Būsto paskolas vis dar mokame reikliai. Todėl didžiausias nuosmukis gresia naujų automobilių rinkai, draudimui (kasko, gyvybės draudimas). Bus atsisakoma nekvalifikuotų darbuotojų, grįš emigrantai, fiksuojamas trečdaliu didesnis nedarbas lyginant su praėjusiais metais.

Iš kur šie padariniai ir kaip galėjome jiems pasiruošti? Aišku, spraga valdymo mechanizme, kuris turėjo galvoti, kaip laiku pritraukti užsienio kapitalą, investicijas ir mažinti valstybės išlaidas. Taip pat visada turime sekti ir analizuoti pasikeitimus pasaulinėje rinkoje. Kai prieš porą metų Amerika paskaičiavo 5% mėnesinį NT kainų kritimą – šalį apėmė krizė. Ar mes reagavom? Šioje srityje mes panašūs į estus ar suomius. Visos krizės ateina pas mus tik tada, kai kitur jos būna pasibaigusios. Turėtumėm uoliau ruošti ekonomikos pamokas.

Lietuvos ir Baltijos šalių NT rinka

Estija bei Latvija pirmiau priėme NT rinkos nuosmukio kirčius. Skaičiuojama, kad tai, kokie skaičiai figuruoja mūsų NT rinkos ataskaitose – estai bei latviai jau turėjo prieš metus. Jų šiandien – mūsų rytdiena. Ir kas mūsų laukia? Kitas tarptautinis verslo ir finansų tinkalapis www.finfacts.com paskelbė 2008 metų antrojo ketvirčio pasaulinius NT kainų kritimo skaičius. Mes užimame 4-ąją vietą pagal didžiausią nuosmukį. Didžiausias neigiamas augimas Latvijoje (-24,1%), antroje vietoje JAV (-16,8%), trečia Estija (-16%) ir mes su oficialiu 9,9% kainų smukimu.

Pirkėjai NT rinkos šeimininkai

Daug kartų klausiama – tai ką daryti – pirkti ar laukti? Vienareikšmiškai galima teigti, kad geriau pirkti nei parduoti. Pirkėjai vaidina pagrindinį vaidmenį šiame kainų kare. Galimybė gauti oficialų NT kainų kritimą, t.y. 9,9%, yra garantuota, o ir nusilygti apvalią sumelę taip pat tinkamiausias momentas. Kam reikalingi namai šiandien, optimistiškai nelauks 5-10 metų. Gudriai žaidžiantis ateities kainas gauna jau šiandien. O ir mėgstantis skaičiuoti suvokia, kad po kiek laiko turėsime 20-30% kritimą. Tačiau kas iš to? Atsiras naujų trikdžių įsigyti būstą: griežtesnė bankų kreditavimo tvarka, prašymai 20-30% pradinių įnašų, reikalaus didesnių ir stabilesnių pajamų ir pan. Galim pasiekti 2001-2002 metų situaciją, kai butai buvo pigūs, o bankų palūkanos siekė dviženklį skaičių. Realiai vertinant – kas būsto neįperka šiandien, vargu ar įpirks ateityje. Liūdna, bet tokia matematika.

Tai ką daryti? Be abejonės, skaičiuoti ir apgalvoti savo finansinius žingsnius, realiai vertinti savo perkamąją galią. Susidėlioti prioritetus: kaina, laikas ar kokybė. Sena statyba miegamuosiuose rajonuose neturi šviesios ateities, nebent bus investuojama į pastatų renovaciją, šildymo mazgų modernizavimo, gerovės kūrimą. Centrinė miesto dalis ir Senamiestis visada išlaikys aukštą kainų kartelę (tačiau Senamiestis neguminis). O kokybiška ir patrauklioje vietoje esanti statyba – turėtų likti likvidi. Prognozių daug, sprendimų taip pat. Tiesiog racionaliai pasirinkime kelią, labiausiai atitinkantį mūsų šeimos finansinę bei psichologinę situaciją.