Prognozės jau kitokios

Pastarųjų dienų statistika ir apklausų rezultatai statybos pramonei nežada šviesios ateities. Statistikos departamento duomenimis, rugpjūčio mėnesį net 43 procentai apklaustų statybos įmonių vadovų pripažino, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama. Palyginti, pernai tuo pačiu laikotarpiu besiskundžiančiųjų buvo kur kas mažiau – tiktai 12 procentų. Negana to, net 30 proc. statybos verslo atstovų apklausos metu prognozavo, kad per artimiausius mėnesius darbų užsakymų skaičius sumažės. 2007-ųjų rugpjūtį skeptikų buvo vos 3 procentai.

Net 51 procentas apklausoje dalyvavusių statybos įmonių vadovų įvardijo, kad šiuo metu pagrindinė problema rinkoje – sumažėjusi darbų paklausa.

„Tai, kad šiandien statybininkams darbo šiek tiek trūksta, nėra jokia paslaptis. Prieš kelerius metus, kai užsakymų buvo daugybė, teko net darbuotojų, technikos iš svetur atsigabenti. Dabar to poreikio neliko”, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Tiesa, jis aiškino, kad jokios tragedijos dar nėra – esą pirmąjį 2008 metų pusmetį statybos darbų apimtys, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 5 procentais. „Žinoma, tai nėra 20 ar 40 procentų siekiantis augimas, koks buvo fiksuojamas anksčiau. Bet vis šioks toks. Būtų puiku, jei tokį lygį išlaikytume”, – blaiviai į ateitį bandė žvelgti A. Šeštakauskas.

Prašo patikimumo deklaracijos

Pačių statybos įmonių atstovai kalba kiek konkrečiau. „Lietuvoje pastebimai sumažėjo ir statybos darbų konkursų, ir užsakymų. Kai mažai darbų čia, tenka dairytis svetur. Prie namų neprisiriši“, – „Statybai ir architektūrai“ teigė įmonės „Eikos statyba“ generalinis direktorius Rytis Ivanauskas.

Viena iš bendrovės svarstomų galimybių – dalyvauti NATO organizacijos skelbiamuose konkursuose. „Eikos statyba“ neseniai kreipėsi į Ūkio ministerija, kad ši išduotų vadinamąją įmonės patikimumo deklaraciją. Ji privaloma visiems NATO konkursų dalyviams.

„Eikos statybos“ vadovas R. Ivanauskas teigė, kad iki šiol įmonė strategiškai suplanuotų projektų užsienyje neįgyvendino – dirbo su keliais projektais Rusijoje, Baltarusijoje ir Čekijoje. Dabar bendrovės atstovai aktyviai žvalgosi ir į Rytus, ir į Vakarus. Esą patogiausia būtų dirbti kaimyninėse šalyse – tokiu būdu kaštai išaugtų mažiausiai.

„Tačiau jei Lietuvoje statybų rinka taps visiškai prasta, mums teks ieškotis ir kitų alternatyvų. Žinoma, dirbtume tik saugiose šalyse. Tarkime, į Iraką nevyktume. Anksčiau buvome sulaukę siūlymų ten dirbti“, – sakė R. Ivanauskas.

Norą patekti į NATO konkursui būtiną patikimųjų bendrovių sąrašą pareiškė ir dar viena didelė statybų rinkos atstovė – įmonė „Ranga IV“. Jos atstovai teigė deklaracijos paprašę dėl konkretaus Lietuvoje planuojamo projekto.

„Mes sulaukėme informacijos apie būsimą projektą ir svarstysime galimybes dalyvauti konkurse. Juk būtų keista, jei mūsų šalies įmonės nesidomėtų Lietuvoje įgyvendinamu projektu“, – kalbėjo įmonės „Ranga IV“ rinkodaros direktorė Dita Purlienė.

Ji pripažino, kad bendrovė tuo pačiu metu domisi, kas vyksta kaimyninių šalių, kitose rinkose. Specialistai žvalgosi, kur yra potencialo dirbti. D. Purlienė tvirtino, kad per pastaruosius kelerius metus apie galimybes dirbti svetur net nebuvo kada susimąstyti – Lietuvoje darbų buvo tiek, kad teko ieškoti pastiprinimo užsienyje. Tačiau ir „Rangos IV“ atstovai dabar pripažįsta, jog padėtis pasikeitė.

Konkuruotų ne tik kaina

NATO projektai statybininkus vilioja keliais aspektais. Vienas jų – šios organizacijos projektai yra didelės finansinės apimties. „Ši organizacija skelbia tarptautinius konkursus toli gražu ne tik karinei amunicijai įsigyti. Ieškoma, kas galėtų statyti įvairios paskirties pastatus, juos prižiūrėti. Žinoma, su statybomis susijusių projektų vertė dažniausiai yra didelė“, – tvirtino Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys.

Patirties NATO projektuose jau turi mūsų šalies kelininkai. Prieš dvejus metus bendrovė „Šiaulių plentas“ nutiesė Zoknių oro uosto karinių pajėgų aviacijos bazės lėktuvų kilimo-nusileidimo taką. Šių darbų vertė – maždaug 52 milijonai litų.

Kelininkai žada dalyvauti ir kituose NATO konkursuose. Vienas jų – Lielvardės karinio oro uosto Latvijoje rekonstrukcijos projektas. „Mitas, kad mūsų šalyje kelininkams pakanka darbo. Baltijos šalyse mums dirbti patrauklu, nes atstumai – nedideli. Tačiau jei atsirastų gerų pasiūlymų dirbti Vakarų Europoje, juos irgi svarstytume”, – teigė „Šiaulių plento“ generalinis direktorius Juozas Aleksa.

Kuo Lietuvos įmonės gali būti pranašesnės tarptautiniuose konkursuose? J. Aleksa sako, kad mūsų šalies bendrovės vertinamos dėl patirties, darbų kokybės. Taip pat – jos gali pasiūlyti patrauklią darbų kainą.

Tiesa, statybininkai kiek abejoja, ar kaina būtų pagrindinis jų pranašumas. „Mūsų darbų kainą padidintų transportavimo, apgyvendinimo, draudimo, bazės įkūrimo kaštai, taip pat – vietos mokesčiai. Galbūt mes galėtume būti pranašesni kokybe, statybų tempu. Tikiu, kad rastume kuo konkuruoti“, – teigė „Eikos statybos“ vadovas R. Ivanauskas.

Padaugėjo bankroto atvejų

„Eikos statybos“ vadovas pabrėžė, kad NATO organizacija labiausiai vilioja ne dėl galimų milijoninių kontraktų. Esą svarbiausia – užsakovo patikimumas. R. Ivanauskas pasakojo, kad Lietuvoje bendrovė turėjo nemažai problemų dėl už atliktą darbą neatsiskaitančių užsakovų.

„Teko laukti pusę metų, kol su mumis atsiskaitys valstybinės institucijos – taip įvyko statant Nacionalinį stadioną sostinėje. Dėl to mūsų įmonė vienu metu susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais. O ką jau kalbėti apie darbus užsakančias privačias bendroves“, – dėstė R. Ivanauskas.

Įmonės „Murena“ generalinis direktorius Valdas Smalinskas „Statybai ir architektūrai“ tvirtino, kad dėl užsakovų skolų įmonei teko kreiptis į banką – prašyti naujų paskolų. Jis įvardijo, kad iš viso bendrovei „Murena“ kelios įmonės šiuo metu skolingos daugiau nei 5 milijonus litų.

„Dabar turime du didelius skolininkus. Vieno iš užsakovų skolos siekia maždaug 2 milijonus litų, kitos įmonės skola yra dar didesnė. Vienam užsakovui jau iškelta bankroto byla. Su kitu derėjomės, bet pokalbis nutrūko – skolas bandome išieškoti teisminiu keliu“, – pasakojo V. Smalinskas.

Skolų išieškojimo ir kreditų draudimo paslaugas teikiančios įmonės „Coface Lietuva“ vadovė Aurelija Mažintienė dar anksčiau teigė, kad atmosfera statybų sektoriuje tampa vis įtemptesnė.

„Nerimo ženklų buvo matyti praėjusių metų pabaigoje. Esant dabartinei situacijai, smulkiosioms statybų įmonėms išgyventi bus kur kas sunkiau nei didesnėms“, – teigė ekspertė. „Coface Lietuva“ duomenimis, per pirmąjį 2008 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, neatsiskaitančių įmonių skaičius išaugo 45 procentais. Statybos sektoriuje labiausiai iš visų išaugo pavedimų išieškoti skolas skaičius. Jų padaugėjo net 150 procentų.

Ūkio ministerijos duomenimis, per 2008 metų pirmąjį pusmetį bankrutavo 36 statybos įmonės. Tai – 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Dėl to prognozuojama, kad su statybų verslu susijusios įmonės vis dažniau kreipsis į draudikus.

Dirbo Vakarų Sibire

Mūsų šalies statybų bendrovės, ieškodamos patikimų klientų, neatmeta galimybės dirbti ne tik Vakarų valstybėse, bet ir Rusijoje.

Dešimt metų šioje šalyje dirbusi ir tik prieš dvejus metus iš šios rinkos pasitraukusi įmonė „Murena“ gali grįžti – į Vakarų Sibiro kraštą. Ji nuo 1996 metų palaiko ryšius su šiame regione dirbančių didžiųjų naftos verslovių atstovais.

Bendrovė „Murena“ neseniai buvo pakviesta pateikti savo pasiūlymą kompanijos „Gazprom Neft“ konkursui. Ji Nojabrsko mieste žada statyti naują verslo-administracinį centrą. „Jeigu mums pavyktų susitarti dėl sąlygų, ko gero, ten vyktume. Šio projekto vertė – 50-70 mln. eurų“, – sakė „Murenos“ vadovas V. Smalinskas. Bendrovė anksčiau dirbo su dabar jau neegzistuojančia kompanija „Sibneft“.

Lietuvių įmonė Tomsko, Omsko ir kitose srityse statė administracinius, pramoninės paskirties pastatus. „Murenos“ vadovas V. Smalinskas sako: „Buvo metas grįžti iš Rusijos gimtinėn. Dabar galbūt atėjo metas vėl iškeliauti“.

Šaltinis
"Statyba ir architektūra"
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją