Dalis parlamentarų piktinosi, kad įstatymai yra suregzti negrabiai, o liberalcentristas Henrikas Žukauskas teisės aktus pavadino „bomba“, kuri gali atverti duris Kuršių nerijos apstatymui 4-5 aukštų vienbučiais bei dvibučiais namais.

„Labai blogai daryti tokias tokias išimtis. Sakysim Kuršių nerijoje. Detalių planų nebus. O tai reiškia 12 metrų aukščio pastatas, tai yra 4-5 aukštų pastatus mes galėsim statyti be detaliųjų planų. Ar jūs įsivaizduojat kokią bombą čia išsitraukėt?“, - piktinosi H. Žukauskas.

Socialdemokratas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas buvo pateikęs Teritorijų planavimo įstatymo pataisą. Ja norima nustatyti, kad mažose iki 3 tūkst. žmonių gyvenvietėse norint statytis vienbutį ar dvibutį namą būtų atsisakyta įpareigojimo rengti detaliuosius planus, kai nėra šios vietovės bendrojo plano, o gyvenamoji statyba numatoma tik funkciniame teritorijos planavime.

Minimo teisės akto pataisa savaime reikalavo ir kitų įstatymų pakeitimų, todėl parlamentarai šį įstatymą ignoruodavo ir nesiregistruodavo balsavimui tol, kol B. Bradauskas neparengė Žemės bei Statybos įstatymo. Pirmadienį visas teisės aktų paketas jau buvo ant parlamentarų darbo stalo, tačiau tai davė peno diskusijoms – ar pataisos bus naudingos „paprastiems žmonėms“, ar dalia lengvinama „tam tikrai kategorijai žmonių“, kurie įsigijo žemes prie ežerų.

B. Bradauskas teigia, jog minimi teisės aktų pakeitimai reikalingi „paprastiems žmonėms“, nes taip būtų lengvinamos procedūros, kai menkai gyvenamoje vietovėje norima statyti namą. Jo teigimu, šiuo metu šios procedūros tik apsunkina žmonėms gyvenimą. Socialdemokratas pateikė pavyzdį: esą jeigu greta yra du sklypai ir abiejuose yra numatyta gyvenamoji statyba. Tačiau jeigu šiuo du sklypus nusiperka vienas žmogus ir norėdamas šiuo sklypus sujungti, jis turi rengti detalųjį planą ir be reikalo leisti pinigus.

„Įsigilinkit iki šaknų, ką mes norime padaryti“, - iš tribūnos aiškino B. Bradauskas ir prisiekinėjo, kad korupcijai landų čia nėra ir būti negali.

Tuo tarpu konservatorių frakcijos narys Kęstutis Čilinskas teigia, kad priėmus B. Bradausko siūlomas įstatymų pataisas, išimtys bus sudaromos „tam tikrai kategorijai žmonių“.

„Čia numatoma tam tikriems piliečiams, kurie įsigijo žemės prie ežerų ir reikia pastatyti pilaites. Kadangi nerimsta tai skambina ir klausia, kada jiems bus atidaryta žalioji gatvė. Reikia prastinti mechanizmą visam žmonių ratui, o ne išimtiniams“, - sakė K. Čilinskas.

Liberalcentristų frakcijai priklausantis H. Žukauskas, be kita ko, suabejojo, ar reikia menkai gyvenamose vietovėse statyti iki 12 metrų aukščio namus. Jo nuomone, užtektų 8-8,5 metrų pastatų aukštingumo.

B. Bradauskas sako, kad, konsultuodamasis su statybininkais, jis nutarė, kad vienam aukštui reikia skirti iki 4 metrų aukščio. Todėl vienam dviejų aukštų su mansarda namui esą reikia palikti 12 metrų aukščio rezervą.

„O ką jūs sakysite, kai kaime stovės 12 metrų aukščio namai, o šalia – 10 metrų aukščio bažnyčia“, - B. Bradausko klausė partietis Algirdas Sysas, drauge juokais pastebėjęs, kad taip galima užsitraukti Katalikų bažnyčios dvasininkų nemalonę.

Liberalas Algis Kašėta taip pat nusišaipė iš kolegos, kai šis 12 metrų aukščio poreikį argumentavo pavyzdžiais apie aukštaūgį krepšininką Arvydą Sabonį arba medžiotojų pomėgiais keliais aukštais eksponuoti trofėjus.

„Pagal ką nustatome standartus? Aukštis – Sabonio ūgis, tarsi vidutinio Lietuvos gyventojo, o talpa – pagal medžioklės trofėjus?“ – šaipėsi A. Kašėta.

Pirmadienį parlamentarai nutarė nebalsuoti dėl Teritorijų planavimo įstatymo pataisų, kurioms priimti yra likęs paskutinis žingsnis, nes lydintieji teisės aktai pasirodė paruošti ne ypač kruopščiai. Tai pripažino ir pats B. Bradauskas. Žemės įstatymo pakeitimams pritarta po pateikimo, tuo tarpu Statybos įstatymas atiduotas rengėjams tobulinti, jam nebuvo pritarta net pačioje pirmoje teisės akto priėmimo stadijoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją