Kas yra pasyvusis pastatas

„Kai kurie žmonės klaidingai supranta, kad tai toks pastatas, kuriame gyvena pasyvūs žmonės“, – juokiasi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta. Ir tuojau pat paaiškina, ką iš tikrųjų reiškia pasyvusis namas. Beje, terminas kilęs iš anglų kalbos žodžio („Passive house“) ir reiškia, kad pastatas eikvoja nedaug energijos, yra pasyvus energijos vartojimo atžvilgiu.

Senos statybos daugiabutis pastatas mūsų šalyje per metus vidutiniškai suvartoja 70 kWh/kv. m energijos, o pasyvusis pastatas Austrijoje – iki 15 kWh/kv. m. Skirtumas ženklus – pasyviojo pastato energijos sąnaudos daugiau kaip 11 kartų mažesnės.

Toks puikus efektas pasiekiamas pastatą pirmiausia apvelkant efektyviais „kailiniais“. Vietoj dabar Lietuvoje reglamentuojamo 12 cm sienų apšiltinimo pasyviajam namui naudojama 20 cm storio šiltinimoji medžiaga; vietoj stogui šiltinti dabar įprastų 20 cm – 25 cm sluoksnis. Be to, rūpestingai apšiltinamos pirmojo aukšto grindys, įstatomi kokybiškesni dviejų paketų (3 stiklų) langai. Pasyviojo pastato kategoriją atitinkantiems namams būtina dar viena sąlyga – susikaupusios šilumos neišleisti per ventiliacijos angas. Tam įrengiama rekuperavimo sistema – tokia sistema, kai iš pastato per ventiliaciją išeinantis oras pašildo įeinantį orą, taigi šiltas oras lieka pastato viduje.

Pasyviojo namo idėjos principas – pastate išlaikyti šilumą nenaudojant energijos arba jos naudojant labai mažai. Tokiame name šilumą gamina žmonės, šviesos, elektros įrenginiai, ypač saulės spinduliai, o esant papildomam poreikiui, ir kiti energijos šaltiniai.

Bendradarbiauja su austrais

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta ne veltui mini Austrijos pavyzdį. Pasyviojo namo plėtros srityje ši šalis gali pasigirti didžiausiu įdirbiu Vakarų Europoje, turi jau keletą tūkstančių energiją taupančių pastatų. Austrijos teisės aktai numato, kad valstybės ar savivaldybės lėšomis statomi bei modernizuojami būstai privalo atitikti pasyviesiems pastatams keliamus reikalavimus. V.Serbenta neabejoja, kad valstybė, šiek tiek daugiau investuodama į statybą, elgiasi toliaregiškai ir ūkiškai.

Aplinkos ministerija kartu su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra pastaraisiais metais aktyviai bendradarbiauja su austrais. Mums buvo svarbu pasižiūrėti, koks yra energijos suvartojimas ir kainų skirtumas palyginti su įprasta statyba“, – pastebi V.Serbenta.

Kaip paaiškėjo, pasyviojo namo statyba pabrangsta tik šiek tiek daugiau negu 10 proc. (vertinant Austrijos kainomis). Palyginti su gaunamu taupaus namo efektu, statybos pabrangimas iš tiesų neženklus.

Rugpjūčio pabaigoje Austrijos delegacijos atstovai, vadovaujami Lietuvos garbės konsulo Austrijoje p. Raoul Kauffjer, pristatė tris priešprojektinius pasiūlymus naujo nuomojamo socialinio būsto statybai, pritaikyto Lietuvai pagal pasyviajam namui keliamus reikalavimus.

Pirmasis daugiabutis – socialiai remiamiems

Artimiausiais metais Lietuvoje turėtų atsirasti pirmasis pasyviojo būsto standartus atitinkantis socialinio nuomojamo būsto paskirties daugiabutis.

Beje, pirmasis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

„Aplinkos ministerija sieks, kad pasyviojo namo idėja būtų pradėta įgyvendinti Lietuvoje, – teigia aplinkos ministras Artūras Paulauskas. – Tam reikia patobulinti įstatyminę bazę, į ją įtraukti pasyviojo namo apibrėžimą ir nustatyti jo standartus teisės aktuose“. Aplinkos ministro manymu, siekiant kuo greičiau Lietuvoje pradėti statyti pasyviojo namo tipo pastatus, tikslinga būtų šiam tikslui skirti socialiniams būstams numatytas lėšas. Aplinkos ministerijoje suburta specialistų grupė jau dirba prie Statybos įstatymo pataisų. Jų pagrindu bus parengtas atitinkamas techninis reglamentas.

Teisinių reikalavimų pagrindu bus parengtas ir konkretaus namo demonstracinis projektas.

„Drauge su Austrijos ekspertais, pasitelkę mūsų projektines bei rangovines organizacijas, siekiame parengti ir įgyvendinti tokį demonstracinį projektą, kurį ateityje visi – architektai, projektuotojai, rangovai, gyventojai bei savivaldybių atstovai – galėtų aplankyti, pasižiūrėti“, – pastebėjo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovas.

Šiuo demonstraciniu projektu pasyviojo namo idėja, tikimasi, pasklis po visą Lietuvą. Pirmiausia bus skatinama naujų energiją taupančių namų statyba, o ateityje pasyviojo namo standartai galbūt bus taikomi ir modernizuojamiems daugiabučiams.