"Tai savivaldybės gėda, – baksnodama pirštu į Pilies gatvėje aptvertą statybvietę piktinosi Valstybinės paminklosaugos komisijos narė, restauratorė Gražina Drėmaitė. – Ar pačioje miesto širdyje galima tokia statybų kultūra? Pažvelkite, čia jau pomidorai auga! Apie kokią kultūros sostinę kalbame? Ar fejerverkai ir balionai nustelbs šį šiukšlyną?"

Statybvietė, kurioje teiškilę du kioskai, merdi visą vasarą. Vos išliejus trečiojo pamatus, tolesnius darbus vykdyti birželio pradžioje uždraudė Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamentas. Įšaldžius statybas darbininkai susirinko daiktus ir pasitraukė, aikštelės priežiūrą palikdami likimo valiai. Todėl Pilies gatve vaikštinėjantiems vilniečiams ir užsienio svečiams jau kurį laiką akis bado prie K.Sirvydo skvero vyraujanti netvarka.

Savo daržo nepastebi

"Ką daro kiemsargiai, Senamiesčio seniūnija?" – klausė G.Drėmaitė. Apleistos teritorijos iki šiol nepastebėjo nei miesto Viešosios tvarkos skyrius, nei Viešosios tvarkos kontrolės padalinys.

Fotoaparatais apsiginklavę Kontrolės poskyrio pareigūnai kasdien lanko privačių įmonių statybų aikšteles ir negailestingai rašo protokolus "statybų paršeliams". Tačiau Pilies gatvėje kioskus statančios savivaldybės drausminti nedrįsta.

"Savivaldybė yra užsakovas, o už tvarką statybvietėje atsako darbus vykdanti organizacija", – sakė Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Gintaras Tamošiūnas. Kodėl kelis kartus per dieną Pilies gatvėje besilankantys Kontrolės poskyrio pareigūnai apie netvarką sužinojo tik iš "Vilniaus dienos", jis paaiškinti negalėjo.

Kioskų ateitis miglota

Pusiau lupta, pusiau skusta – užmerkus akis prieš netvarką, vis tiek dabartinį jau pastatytų kioskų vaizdą apibūdinti galima tik taip. Vienas statinys jau nukentėjęs nuo vandalų – jis išterliotas dažais. Kito kol kas kyšo tik betoniniai pamatai.

Ar ant jų iškils kioskas, kol kas neaišku. Dar birželį Kultūros paveldo departamentas sustabdė statybas, nes įtarė, kad jos gali pakenkti po žeme glūdinčių istorinių pastatų liekanoms. "Savivaldybei nurodėme parengti projektą ir pasirinkti konkrečias inžinerines priemones, kad atidengtų rūsių fragmentai nenukentėtų", – draudimo priežastis aiškino departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Renaldas Augustinavičius.

Pirma daro, paskui galvoja

Miesto paveldosaugininkų nuomonė kitokia. "Statybos sustabdytos nemotyvuotai", – įsitikinęs savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Po žeme nuo XX a. vidurio palaidotiems pastatų rūsiams kioskų statyba esą nekenkia: pamatų gylis siekia tik 30 cm.

"Miesto paminklosaugininkai nieko neišmano. Jie skambino man ir klausė, kas ten per statiniai kadaise buvo. Sakau, pasiimkite knygą ir paskaitykite. Jie: kokią knygą? Tai ir aiškinu jiems, kad pirmiausia reikia viską ištirti, o paskui pradėti naujas statybas", – prisiminė knygos apie Pilies gatvės istoriją autorius Antanas Rimvydas Čaplinkas.

Kasinėti nėra lėšų

V.Karčiauskas dienraštį tikino, kad savivaldybė rūsių liekanų konservuoti neketina.

"Raštu išdėstėme tokio sprendimo argumentus – ten visas kvartalas vieni rūsiai ir pamatai. Jiems ištirti reikėtų kelių milijonų litų. Patyrėme, kad lėšų pastatams tyrinėti tikrai neatsiras. Juk prie Valdovų rūmų buvo atkastas unikumas – miesto vartai. Kas iš to? Viskas vėl užkasta. Man kaip paveldosaugininkui nebent kliūva kioskų dydis – jie turėtų būti mažesni", – kalbėjo V.Karčiauskas.

Gatvė be koncepcijos

G.Drėmaitė įžvelgia kur kas daugiau tokių kioskų trūkumų. Pirmiausia šie itališki statiniai nedera prie Vilniaus senamiesčio architektūros. "Matyt, kažkas buvo suinteresuotas plauti pinigus. Ar kas nors atsiklausė Pilies gatvės prekiautojų, kokių kioskų jiems reikėtų? Abejoju, ar jie iš viso į tuos kioskus kelsis. Bus tas pats kaip Tymo kvartale. Laimė, Užupio bendruomenė veikli, sumanė ekologišką turgų, kitaip tie prekystaliai būtų supuvę", – neabejojo G.Drėmaitė.

Ji iš esmės kritikuoja Pilies gatvės koncepciją. "Garsėjame aukštos klasės amatininkais, o pardavinėjame niekniekius. Čia labai daug kičo – bandoma įtikti kiekvieno skoniui. Kada Pilies gatvė bus vien pėsčiųjų? Vieni žmonės sėdi lauke ir valgo, kiti eina ir klubais braukia per staltieses, automobiliai zuja – apie kokią ekologiją kalbame? Kol savivaldybėje sėdės partijos ir riesis tarpusavyje, tol miesto sveikata ir grožis bus paskutinėje vietoje", – prognozavo G.Drėmaitė.

Prekiautojai įžvelgia tik trūkumus

Pilies gatvės prekiautojai jau dabar į naujus kioskus žvelgia įtariai. Kraustytis į juos nenori dėl kelių priežasčių. Pirmiausia bijo didelės kainos už vietą. Antra, įvertinę kioskų aukštį jie mano, kad prekiauti bus nepatogu: esą klientai nori pasimatuoti, pačiupinėti, todėl tektų persisverti per užtvarą.

Trečia, prekiautojai neabejoja, kad dirbančius kioskuose juos kaip mat į ožio ragą suriestų skersvėjis. Dabartinėse palapinėse įsikūrę pardavėjai išmoko pergudrauti oro sąlygas – iš trijų pusių prisidengia tentais. Naujieji kioskai iš visų pusių atviri.

Numatyta, kad viename kioske turėtų dirbti bent aštuoni prekiautojai: vieni sėdėtų veidu, kiti nugara į Pilies gatvę. Pardavėjų tai netenkina, nes jie pripratę nuolat bendrauti su Pilies gatvės praeiviais. Be to, pasiekti pardavėjus būtų sunkiau – ypač neįgaliųjų vežimėliuose sėdintiems klientams.

"Neabejoju, kad tie kioskai bus privatizuoti. Tada arba nuoma juose bus mums neįkandama, arba juos įstiklins, pasodins gražią mergaitę ir atidarys kokią nors parduotuvę", – kalbėjo prisistatyti nepanorusi prekiautoja.

A.R.Čaplinskui kioskai atrodo tinkamesni alui, o ne amatininkų dirbiniams pardavinėti.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

Valdžios žioplumo įkaitai

Meras ieško talentų

Išbandymas: studentų bendrabučiai