Biurų nuomos kainos toliau auga, bet lėtesniais tempais
Naujų biurų paklausa didžiųjų miestų centruose yra didesnė nei pasiūla, todėl nuomos kainos kilo.
Vis dėlto ateinančiais metais bus pastatyta daug naujų biurų pastatų, esančių ne miesto centre, ir tai stabilizuos rinką. Nuomos kainų skirtumas tarp verslo centrų (CBD – Central Business District) ir kitų centrinių didžiųjų miestų rajonų yra didelis, ir tikimasi, kad jis nesiliaus didėjęs.
Keičiasi statybų prioritetai – nuo gyvenamųjų namų pereinama prie komercinės paskirties pastatų
Baltijos regione beveik nebestatoma gyvenamosios paskirties pastatų. Gyvenamųjų namų pasiūla yra didesnė nei paklausa, todėl krenta nekilnojamo turto ir žemės kainos. Nekilnojamo turto investuotojai dėmesį sutelkė į komercinę nuosavybę. Nekilnojamo turto sektorius smarkiai plečiasi, statoma daug naujų prekybos centrų, senieji – plečiami ir renovuojami.
Stipriosios Lietuvos pusės – sandėliavimas, logistika ir platinimas
Lietuvos nekilnojamo turto rinka turi didelį ilgalaikio investavimo potencialą. Tikimasi, kad investicijų vėl padaugės jau kitų metų pradžioje. Labiausiai domimasi nekilnojamu turtu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei biurų patalpomis Vilniuje. Šiais ir ateinančiais metais padidėsiantis naujų biurų pastatų skaičius Vilniuje stabilizuos nuomos kainų kilimą.
Vertinant prekybos ir transporto rinkas, Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, taip pat yra strategiškai patogioje vietoje. Jis sparčiai vystosi sandėliavimo, logistikos ir platinimo srityse. Per ateinančius dvejus metus yra planuojamos didelės investicijos į Kauno sandėlius ir svarbų Klaipėdos uostą. Tačiau yra rizikos, kad didesnė naujų sandėlių ir platinimo centrų pasiūla ateityje viršys rinkos poreikius.
Ryga yra patraukli ilgalaikėje perspektyvoje
Ryga, kaip didžiausias Baltijos regiono miestas, yra patraukli strateginiams investuotojams ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau didelį susirūpinimą kelia šalies ekonomikos nestabilumas artimoje ateityje. 2007 metų pradžioje greitas infliacijos augimas privertė vyriausybę pateikti kovos su infliacija planą. Rezultatai buvo nežymūs, tačiau šiais metais buvo įgyvendintas ilgalaikis planas, turėsiantis stabilizuoti ekonomiką.
Nepaisant to, manoma, kad šiais metais infliacija dar kartą sumuš rekordus ir pasieks 14 proc. Abejonių dėl šalies ekonominių perspektyvų artimoje ateityje pasekmė – investicijos į „saugius“ objektus, pavyzdžiui, biurai ir nekilnojamas turtas patraukliuose rajonuose, kurių nuomotojų finansinė padėtis yra patikima, o nuomos terminai – ilgalaikiai.
Didesnis pelningumas vėl traukia užsienio investuotojus į Estiją
Iš Baltijos šalių Estijos ekonomika ėmė sparčiausiai augti, tačiau ji taip pat pirmoji patyrė ekonomikos susilpnėjimą, kurio pasekmė – bankų „atšaldyta“ ekonomika antrąjame 2007 metų ketvirtyje.
Kelis pastaruosius metus Estijoje greitai augusi infliacija šiuo metu turi visas sąlygas stabilizuotis iki šių metų pabaigos. Tačiau panašu, kad Latvijoje bei Estijoje ji ir toliau kurį laiką kils.
„Estijos rinkos pelningumas žymiai išaugo, ir tai pritraukia didelius investicijų fondus. Tačiau fondai kelia didelius reikalavimus, o tinkamų investuoti objektų skaičius yra ribotas.
Nepaisant to, Estijos komercinių pastatų pasiūla yra didžiausia Baltijos regione, o palanki šalies mokesčių sistema, gera infrastruktūra ir mažos sandorių kainos yra patrauklios investuotojams“, – teigia „Newsec Baltics“ atstovas Oley Mait Makk.
