Be to, jo teigimu, yra ir kitų garantinio aptarnavimo formų. Antai namų kompleksus pastačiusios bendrovės šiuos ir administruoja. Tokių pavyzdžių daugėja ir mūsų šalyje. "Manau, statytojams būtų tikslinga patiems imtis pastatų priežiūros ir eksploatacijos. Šitaip galima užtikrinti, kad viskas veiktų be sutrikimų", – aiškino A.Šeštakauskas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento nuomone, statybų verslo atstovai vis dėlto privalėtų turėti tarnybą, priimančią naujakurių skundus, ištaisančią broką.
Taiso broką
Kaip pavyzdį A.Šeštakauskas pateikė bendrovę "YIT Kausta". Šioje statybų organizacijoje garantinės priežiūros tarnyba – nebe naujiena. Jos idėja atkeliavo iš Skandinavijos. O šiuo metu tokių tarnybų įsteigtos trys – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
"Mes patys statome, parduodame ir rūpinamės namais, atsakome už savo darbų kokybę, todėl pirkėjai iškilus nesklandumų visada žino, į ką kreiptis. Lietuvoje tokios įmonės neretai sukuriamos įgyvendinant projektą. Jį baigus likviduojamos, o naujakuriai paliekami trūkumus šalinti patys", – apie tarnybos veiklą pasakojo "YIT Būsto" direktorius Algimantas Nekrašius.
Jo teigimu, pastebėjus defektų klientams nereikia kreiptis į darbus atlikusius subrangovus – tai už juos padaro garantinės tarnybos darbuotojai, kurie ir priima skundus.
Garantinės priežiūros Vilniaus padalinio vadovė Marija Kraujelienė pasakojo, kad šiuo metu prižiūrimi 835 bendrovės "YIT būstas" pastatyti objektai.
"Statybos ir montavimo darbams suteikiama penkerių metų garantija, pridavus objektą už jį lieka atsakingas namo statytojas. Visą garantinį laikotarpį metų pabaigoje atliekama gyventojų apklausa, renkami skundai, jei reikia, organizuojamas remontas, taisomi defektai", – apie tarnybos veiklą pasakojo M.Kraujalienė.
Mieliau ima kompensacijas
Jos teigimu, jei defektas atsiranda dėl subrangovų kaltės, šie ir turi jį ištaisyti. Vis dėlto jie kartais išsisukinėja, mėgina nusimesti kaltę.
M.Kraujalienės žiniomis, dažniausiai pasitaikantys defektai – netinkamai įstatyti langai, durys, įtrūkusi betoninė grindų danga, atšokusios apdailos plytelės, klaidos montuojant santechniką.
Be to, statytojai pastebi, kad projektuotojai kartais dėl estetikos nepaiso Statybos techninio reglamento – atsisako vienokių ar kitokių architektūrinių elementų.
Ypač keista, M.Kraujelienės teigimu, kai gyventojai būna įsitikinę, kad statinio vaizdą gadina stogvamzdžiai ar kopėtėlės ant stogo. Vienam klientui nepatiko skardinis erkerio stogas – esą lyjant kyla labai didelis triukšmas. "Pasitaiko, kad nukentėję klientai pageidauja kompensacijos, o ne sutvarkyti broką", – stebėjosi M.Kraujalienė.
Žino ne viską
Kitos statybų bendrovės, kurių darbų mastai mažesni, atskirų garantinių tarnybų nesteigia. Šias joms atstoja pačiose įmonėse įkurti atitinkami skyriai.
"Kompanijoje turime atestuotą garantinių darbų vadovą, kuris priima gyventojų skundus, juos nagrinėja ir, jei skundas pasitvirtina, koordinuoja garantinius darbus. Atsiradusį defektą, jei galioja garantija, pašalinti ir sutvarkyti imasi mūsų įmonė", – pasakojo bendrovės "Merko statyba" technikos direktorius Artūras Strelčiūnas.
Jo nuomone, norint kokybiškai ir atsakingai atlikti paslaugas, tokia garantiniu aptarnavimu besirūpinančių darbuotojų komanda reikalinga. Kita vertus, ir įstatymuose numatyta, kad garantinis aptarnavimas turi būti vykdomas.
"Didesnės garantinės priežiūros tarnybos kol kas neketiname steigti. Tačiau esant poreikiui, manau, tokia tarnyba būtų ne tik reikalinga, bet ir būtina", – tvirtino A.Strelčiūnas.
Specialistas pastebi, kad kartais gyventojai nežino, kokiems darbams galioja garantija, o kokiems – ne. Būna, kad netinkamai eksploatuojant bei prižiūrint pastatą apgadinamos vidaus apdailos medžiagos. Atnaujintai apdailai garantija netaikoma, tačiau ne visi gyventojai tai supranta, todėl ir reiškia pretenzijas statytojams.
