Nesant bendrojo plano rajono plėtra yra užkonservuojama.

Nekilnojamojo turto verslininkai skaičiuoja, kad vien dėl to, pavyzdžiui, Vilniaus rajonas galėjo prarasti šimtus milijonų litų investicijų, o šalies mastu galėjo būti prarasti milijardai.

Seimas priimtu įstatymu bendruosius planus patvirtinti savivaldybes įpareigojo iki šių metų pradžios. Tačiau, anot Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio, neretai savivaldybės sprendimus vilkino dėl siaurų interesų.

„Buvo paprasčiau pasidaryti kažkam reikalingą planelį, jį patvirtinti ir problemą tokiu būdu išspręsti. Aišku, tai nesprendė tų didžiųjų problemų“, – teigė apskrities viršininkas.

Kai kurie verslininkai nenorą tvirtinti bendruosius planus aiškina ir politinėmis bei tautinėmis priežastimis.

Centrinė valdžia turi mažai galių paspartinti planų tvirtinimą. Tačiau Vilniaus apskritis traukia naują kortą – ES paramą.

Lietuvos apskritys skirstys apie 2,5 mlrd. litų Europos regioninio plėtros fondo lėšų. Pasak Vilniaus apskrities viršininko, savivaldybėms, iki metų pabaigos nepatvirtinusioms bendrųjų planų, šiuos pinigus gauti bus sunku.

„Galvosime, kaip elgtis su ES lėšomis. Matyt, negalėsime savivaldybėms, kurios neturi tokių bendrųjų planų, tiesiog skirti ES lėšų ir duosime toms savivaldybės, kurios įvykdys. Tai yra pagrindinis spaudimas. Nėra geresnio spaudimo kaip ekonominis“, – teigė A. Macaitis.

Tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Halina Moroz teigia, kad apskritis tik gąsdina ir taip nepasielgs.

„Man atrodo, kad tokių rajonų, kur nėra patvirtinti bendrieji planai, yra labai daug. Aš labai abejoju, kad negausime. Manau, kad apskrities darbuotojai tik gąsdina, bet to nebus“, – sakė H. Moroz.

Vis dėlto Vilniaus apskritis teigia, kad informavus apie galimybę prarasti Europos pinigus, daugelis savivaldybių, tarp jų ir Vilniaus rajono, subruzdo.

Jos žada bendruosius planus patvirtinti iki lapkričio, vėliausiai iki gruodžio.