„Architektūros parke bus įgyvendinti patys naujausi šiuo metu pasaulyje egzistuojantys miestų planavimo principai, architektūros, inžinerijos sprendimai, o pramonė susikurs sau naujas modernias gamyklas už miesto“, - kalbėjo J. Imbrasas.
Projekto partneriais tapo kompanijos, valdančios žemės sklypus pramoninėje teritorijoje: bendrovė „Naujasis užupis” čia vysto du buvusios „Skaiteks” gamyklos sklypus (iš viso beveik 5 ha), bendrovė „Sermeta” vysto 1,3 ha „Vilniaus kailių” gamyklos sklypą, bendrovės „Audėjas” ir „Markučiai” - du savo gamyklų sklypus po 5 ha.
Projekto partnerių teritorijos yra šalia viena kitos ir užima apie 16 ha plotą visoje parkui numatytoje teritorijoje.
Savivaldybė, kaip visos teritorijos planavimo organizatorė, įsipareigojo dalyvauti organizuojant atskirų teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo procedūras, rengti konkursus pasirenkant projektuotojus bei statybos darbų rangovus.
Projektą planuojama realizuoti keliais etapais.
„Prasidėjęs nuo Paupio, kvartalas eis tolyn Markučių link - atsiras gatvės, lygiagrečiai bus tiesiami inžineriniai tinklai, tvarkomos Vilnelės krantinės, per upę bus nutiesti tilteliai, atsiras pėsčiųjų ir dviračių takai, jungiantys Senamiestį, Užupį, naujai kuriamą rajoną ir Pavilnių regioninį parką”, - kvartalo viziją piešė savivaldybės miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys.
Jo teigimu, namai Architektūros parke bus skirtingi, nes juos projektuos skirtingi architektai, nedideli, pritaikyti senamiesčio erdvėms.
Kiek kainuos butai Architektūros parke? Į šį klausimą projekto dalyviai kol kas negali atsakyti.
„Be abejo, verslas nėra labdaros organizacija, todėl, jeigu nebus viešojo sektoriaus palaikymo, kainos bus tokios, kokios yra visoje Lietuvoje. Jos yra aukštos, nes visa našta dabar užkraunama vystytojams, o iš tiesų - vartotojams”, - sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė Dalia Bardauskienė.
Savivaldybės specialistų teigimu, Architektūros parko idėja jiems kilo lankantis Europos būsto architektūros parodose. Pavyzdinių architektūrinių kvartalų istorija siekia 1901 m. Tradiciniais jie tapo Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitose šalyse.
