Nežino, kaip vykdyti

Panevėžietėms visiškai neaiškus pasirodė šių taisyklių 45 punktas. Jame sakoma, kad „Dirbtinių nagų priauginimo darbo vieta turi būti įrengta atskiroje, ne mažesnėje kaip 8 kv. m patalpoje su vietine ištraukiamąja vėdinimo sistema, kuri turi būti įjungta teikiant paslaugą.“

Kad manikiūrininkės, priauginančios klientėms nagus, darbo vietai nuo šių metų reikalinga ištraukiamoji ventiliacija, moterys nesiginčija. Tačiau jas piktina, kad Sveikatos apsaugos ministerija nepasirūpino parengti aiškinamojo dokumento, jame turėtų būti nurodyta, kokius reikalavimus turi atitikti šis įrenginys.

„Sutinku, kad ventiliacija reikalinga, bet kaip ją įsirengti, jei niekur nėra nurodyta, kokio skersmens vamzdį naudoti, kokiame aukštyje nuo žemės ar lubų jį įrengti, koks turi būti ištraukimas? Ir kaip garantuoti, kad pasamdyta tai atlikti firma viską padarys pagal higienos normas?“ – klausia grožio studijos „Oranžinis stilius“ savininkė Aušra Vitkuvienė.

Dėl paaiškinimo panevėžietė sako kreipusis į VSC, tačiau jai neva buvę liepta atsakymo ieškoti statybą reglamentuojančiuose dokumentuose. Kokiuose – nenurodyta. Pašnekovei pikta, kad grožio salonai priversti būti bandomaisiais triušiais, nes neaišku, ar įrengta ventiliacija įtiks higienos specialistams.

Manikiūrininkės atsisakys

Būtent dėl šio reikalavimo nagų priauginimo paslaugos klientėms nusprendė neteikti FIX grožio studija. Jos darbuotoja, prisistačiusi Rasa, tvirtino, kad apkrauti patalpas „baubiančiais“ garintuvais ne tik negražu, bet ir sudėtinga.

„Čia ne tik manikiūrininkių problema. Argi neužtektų tos patalpos prijungti prie bendros ventiliacijos, o specialistei užsidėti respiratoriaus? Kodėl reikalaujama vamzdį privesti tiesiai prie darbo stalo?“ – nesuprato pašnekovė.

Pasak Šeimos grožio studijos savininkės ir kosmetikės Stanislavos Dombrauskaitės, kai ji Kosmonautų gatvėje steigė savo studiją, gavo leidimą dirbti penkeriems metams.

Nuo praėjusių metų gruodžio įsigaliojus naujiems grožio paslaugų teikimo reikalavimams, rūpesčių kilo ne tik dėl ventiliacijos, bet ir dėl patalpos, skirtos nagams priauginti, dydžio. Anksčiau tinkamą 4 kvadratinių metų manikiūrininkės darbo vietą dabar pareikalauta praplėsti dvigubai.

S.Dombrauskaitė mano, kad tokia korekcija patalpas nuomojantiems grožio salonams yra gana brangi. „Tai kiek darbuotoja turi imti už paslaugą, jei turi šitiek išlaidų? Vadinasi, jei negali pagal reikalavimus įrengti darbo vietos, esi priverstas atsisakyti manikiūrininkės paslaugos. Būtent taip man tenka daryti“, – teigė S.Dombrauskaitė.

Verslininkė kaltina tuos ministerijos darbuotojus, kurie rengė reikalavimų patikslinimo dokumentą. Jos tvirtinimu, jei yra reikalavimas padaryti, privalo būti ir nurodymai, kaip tai atlikti. Nesitiki, kad inžinieriai viską suprastų iš pusės žodžio.

Įsirengė, bet nepadėjo

Ištraukiamąją ventiliaciją savo darbuotojų ir klientų sveikatos labui jau yra įsirengęs grožio salonas „Lolita“. Jo savininkė Lolita Kazanavičiūtė teigia pati ieškojusi ir radusi firmą, apsiėmusią padaryti įrenginį, tačiau rezultatu nebuvusi patenkinta. Nors meistrai sakė, kad toks įrenginys tinka 3 stalams, jis kvapo neištraukdavo kaip reikiant ir nuo vieno. Teko įsitaisyti galingesnį priedą, bet ir tokia kombinacija neįtiko VSC tikrintojams. Jie pauostę nusprendė, kad ventiliacijai dar trūksta galingumo.

Iš kitų kolegių pašnekovė sako girdėjusi, kad vykstant patikrinimams jos dirba ne su akrilu, bet su geliu. Tik tuomet niekas dėl kvapo nepriekaištauja.

Miesto VSC direktorius Eugenijus Vilčinskas tvirtina: salonų savininkams per seminarus buvo paaiškinta, kad dėl ištraukiamosios ventiliacijos reikia kreiptis į projektavimo įmones, kurios žino, pagal kokius techninius reglamentus ir higienos normas ji turi būti įrengta. Higienistai tik atlieka laboratorinius tyrimus.

„Čia nėra joks stebuklas. Ir dizainą estetišką galima padaryti. Tik nereikėjo pusę metų laukti nieko nedarant. Juk neturėdamos saugios ventiliacijos paslaugos teikėjos nuodija ne tik kitus, bet ir save“, – perspėjo E.Vilčinskas.

Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Stukienė įsitikinusi, kad kreipiantis į projektuotojus užtenka pasakyti jiems, jog reikalinga ištraukiamoji, o ne kokia kitokia ventiliacija, ir šiems viskas bus aišku.

VSC, pasak A.Stukienės, reikalauja to, kas yra patvirtinta higienos normose. Tačiau per patikrinimus paaiškėjo, kad tik trys grožio salonai, kuriuose atliekamas nagų priauginimas, turi reikalingą ventiliaciją.

Sprendžia iš kvapo ir medžiagų

Pasidomėjus, kaip higienistai nustato, ar įrengta ventiliacija gera, specialistė teigė, kad egzistuoja Nacionalinio profesinės saugos ir sveikatos instituto JAV rekomendacijos, kurios numato, kad ventiliacijos ištraukiamo ir šalinamo oro kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 424,8 kub. m per valandą. Kitas rodiklis yra patalpos mikroklimatas, jį reglamentuoja cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinių dydžių normos.

Ir vis dėlto A.Stukienė pripažino, kad ventiliacijos tinkamumas dažniausiai būna aiškus iš kvapo patalpoje ir pamačius, kokios medžiagos nagams priauginti naudojamos.

„Sekundė“ pasidomėjo, ar miesto projektuotojams ir ventiliacijos sistemų montuotojams teko susidurti su prašymu įrengti grožio salone ištraukiamąją ventiliaciją. R.Kučinsko įmonės savininkas Robertas Kučinskas ir bendrovės „Vėjo tiltas“ atstovas Audrius Stapulionis teigė iš panevėžiečių tokio prašymo dar nesulaukę. Tačiau vyrai patikino, kad užsakovui pateikus projektą tai padaryti nekiltų kliūčių.

Projektuotojai teigė žinantys, kad yra specialūs techniniai reikalavimai, higienos normos, tai padėtų padaryti projektą, jei tik būtų toks užsakymas.