„Daugiausia lėšų – 200 tūkstančių litų – padalyti miesto religinėms bendruomenėms: 120 tūkstančių litų skirta Šv. Petro ir Povilo bažnyčios parapijai, 35 tūkstančiai litų – Kristaus Karaliaus katedrai, po 15 tūkstančių litų – Berčiūnų bažnyčiai ir sentikių bendruomenei bažnyčiai remontuoti, po 7,5 tūkstančio litų – evangelikų liuteronų bažnyčios remontui ir stačiatikių Kristaus Prisikėlimo parapijos cerkvės interjerui restauruoti“, – vardijo, kaip paskirstytos lėšos, Savivaldybės vyriausioji kultūros paveldo apsaugos specialistė Loreta Paškevičienė.
Senosioms miesto kapinėms tvarkyti skirta 90 tūkstančių litų. Už šias lėšas bus tvarkomos suniokotos kapvietės, asfaltuojami takai. Be to, po 50 tūkstančių litų skirta buvusių žydų kapinių teritorijai tvarkyti bei Kraštotyros muziejaus trečiojo pastato pritaikymo projektinei dokumentacijai parengti.
L. Paškevičienė aiškino, kad parengus šią dokumentaciją bus prašoma Kultūros paveldo departamento paramos pastato rekonstrukcijos darbams atlikti. Beje, paramą gauti tikimasi ir ketinama iki 2009-ųjų – Kultūros paveldo metų – atnaujinti visą Kraštotyros muziejaus kompleksą. Likusios nekilnojamojo kultūros paveldo programos lėšos skirtos memorialinei lentai Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pagaminti, Europos paveldo dienoms organizuoti.
Siūlė pervardinti programą
Išgirdęs informaciją, kaip savivaldybė paskirstė nekilnojamojo kultūros paveldo programos lėšas, Kultūros paveldo departamento (KPD) Panevėžio teritorinio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas replikavo: „Mūsų specialistai nedalyvauja skirstant programos lėšas. Matydamas, kaip buvo paskirstytos lėšos, siūlyčiau Savivaldybei pervardinti programą ir ją vadinti ne nekilnojamojo kultūros paveldo programa, bet religinių bendruomenių paramos programa. Taip būtų tiksliau ir teisingiau.“
Atsirado netikėtumų
„Tačiau stebina ne tik nekilnojamojo kultūros paveldo programos lėšų paskirstymas, – aiškino A.Umbrasas, – bet koreguojamas miesto bendrasis planas. Buvo nustatytos istorinės miesto dalies ribos, kurios istorinį paveldą įsipareigoja saugoti Savivaldybė. Toje dalyje numatyta reguliuoti statybos darbus, kad būtų išsaugotos epochos tarpsnių statiniai. Koreguojant bendrąjį miesto planą miesto centrinėje dalyje, turinčioje istorinės miesto dalies statusą, atsirado visokių netikėtumų. Istorinės miesto dalies ribas iškraipė taip, kad jose atsirado zonos, kuriose galima statyti didesnio aukštingumo pastatus. Tokius pastatus bus galima statyti Skaistakalnio parke esančioje buvusio dvaro, taip pat dabartinės Autobusų stoties teritorijose bei ten, kur buvo ketinta įkurti Amatininkų miestelį. Koreguojamas bendrasis miesto planas jau turėjo pasiekti ir KPD Panevėžio teritorinį padalinį. Jį turėtume patvirtinti, nes mūsų institucijos apeiti Savivaldybė negali. Žinant tokias plano korekcijas, jį tikslinga būtų vetuoti. Tokį vykstantį procesą vadinčiau iškreiptu, nes akivaizdžiai matyti, kad yra suinteresuotų asmenų, kuriems labai svarbu, kad kai kurios teritorijos būtų išbrauktos iš istorinės miesto dalies ribų.“
Pataisos naudingos verslininkams
PB rašė, kad koreguojamame bendrajame plane atsirado didelio aukštingumo statybos vietos. Ir ne bet kur, o dabartinėje Autobusų stoties teritorijoje. Čia, jei planą patvirtins miesto Taryba, ateityje bus galima statyti septynaukščius pastatus. Neoficialiomis žiniomis, daugiaaukščiais pastatais Autobusų stoties teritorijoje ypač domisi BIG–PST konsorciumas, kurį jungtinės veiklos sutarties pagrindu sudaro bendrovės „Baltijos investicijų grupė“ ir Panevėžio statybos tresto grupių įmonės, laimėjo bendrovės Panevėžio autobusų parko skelbtą konkursą iškelti Autobusų stotį ir vykdyti statybas Panevėžio miesto centrinėje dalyje.
Įtraukė į registrą
Kultūros paveldo departamentas įtraukė Panevėžio miesto istorinę dalį į Kultūros vertybių registrą. Į jį įtraukta istorinė miesto dalis, ribojama Šermukšnių, Smėlynės, Gegutės, P.Puzino, A.Smetonos, Vilniaus, J.Basanavičiaus, M.Tiškevičiaus, J.Biliūno, Audėjų gatvių. Šioje teritorijoje – Laisvės aikštė, Š. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, seniausias miesto pastatas, buvęs konservų fabrikas, Moigių pastatų kompleksas, Senvagė, Skaistakalnio parkas, senosios miesto ir žydų kapinės bei kiti objektai. Istorinėje miesto dalyje, priklausomai nuo vietos, bus saugomas gatvių tinklas, želdiniai.
Planuojantiesiems statybas teks derinti dokumentus su Kultūros paveldo departamentu ir Savivaldybės vyriausiuoju kultūros paveldo apsaugos specialistu. Be to, čia bus ribojama nauja statyba. Į Kultūros vertybių registrą įtraukta 138 ha Panevėžio miesto teritorija. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Savivaldybei rekomendavo į Kultūros vertybių registrą įtrauktai teritorijai suteikti Savivaldybės architektūrinio urbanistinio draustinio statusą.
Neturėtų atsirasti aukštų pastatų
Koreguotame miesto bendrajame plane įrašyta: „Svarbu, kad istorinio centro vizualinės įtakos pazonyje, panoramose neatsirastų aukštybinių ar stambiatūrių statinių, iš esmės keičiančių panoramų charakterį. Panevėžio istorinio centro gretimybėje, teritorijoje, kuri bendrajame plane įvardyta kaip miesto identiteto zona, paveldosaugos aspektu vienu prioritetinių reikalavimų laikytina centro vizualinė apsauga. Naujas užstatymas neturėtų užtverti esamų vizualinių ryšių į senamiestį, nenustelbti jo masteliu. Siekiant, kad saugomas Panevėžio istorinis centras darniai įsilietų į aplinkines teritorijas, miesto identiteto zonoje turėtų būti maksimaliai saugoma esama planinė erdvinė struktūra, urbanistinis audinys.“
Abejonių daug
Abejonės, kad, patvirtinus koreguojamą miesto bendrąjį planą, miesto centre iškils daugiaaukščiai pastatai ir nebus išsaugoti Panevėžio istorinėje dalyje esantys identiški pastatai, primenantys 19-ojo amžiaus pabaigą ir 20-ojo amžiaus pradžią, pagrįstos.
