Analitikai pripažįsta, kad NT kainos kils, tačiau perspėja, kad laukti gali tekti ir trejus metus.
Šviesus vargšų rytojus – utopija
Panevėžyje būstas ir namų valdos – nepaklausi prekė. Tokia situacija buvo tik per Rusijos krizę prieš 9–10 m. Pardavėjams sumažinus nekilnojamojo turto kainas vidutiniškai 20 proc. pirkėjų daugiau neatsirado. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Registrų centre sandorių užregistruojama perpus mažiau.
NT agentūros skelbia, kad situacija rinkoje, kalbant šachmatų terminais, primena patą. Pirkėjai ir pardavėjai laukia ir atrodo, kad ėjimų neturi nei vieni, nei kiti. „Pirkėjai ištikti šoko – laukė milžiniško kainų kritimo, bet taip ir nesulaukė. Be to, vis dar rusenančius norus įsigyti būstą gesina lavina gasdinimų, kad šalies, taigi ir namų ūkių, laukia krizė, – teigė NTA „Jūra“ direktorius Audrius Bardauskas. – Situacija keista. Sausakimšos parduotuvės, kamščiai gatvėse, o NT rinkos pinigai beveik nepasiekia.“
Kad niekas nenusiteikęs turto parduoti pusvelčiui, galima įžvelgti ir kreditų rinkoje. Nemaža dalis nuo metų pradžios NT negalėjusių parduoti juridinių ir ypač fizinių asmenų nutarė apyvartinių lėšų stygiaus problemą spręsti skolindamiesi pinigų iš bankų.
„Šviesus ubagų rytojus – utopija. Dėl laikinos krizės nežadama pardavinėti turto pusvelčiui, – „Verslo vartus“ tikino vienas Panevėžio verslininkas. – Reikia pinigų – einu ir skolinuos iš banko. Užstatau tą patį būstą už kelis procentus palūkanų ir toliau jį pardavinėju. Jeigu per metus neatsiras pirkėjo, būsiu praradęs pinigų mažiau, nei dabar nuleisčiau kainą tiek, kiek tikisi to norintieji butą įsigyti.“
Kalbinti verslininkai prisipažino, kad geresnių laikų NT rinkoje yra pasiryžę laukti nors ir trejus metus. Būtent per tiek laiko sumokėtos bankams palūkanos už paskolą pasieks tą ribą, kai bus galima sakyti, kad parduoti būstą dabar būtų buvę naudingiau. Ir tai sąlyginai – jeigu kreditas būtų pravalgtytas, o ne investuotas.
Lūžio taškas
Nekilnojamojo turto pardavėjo ir pirkėjo dvikovą stebi ir finansų analitikai. Kai kurių jų manymu, šiuo metu kaip tik lūžio taškas, ir netrukus paaiškės kas ką. „Kol kas persvara pirkėjų rankose . Tai matyti ir iš sumažėjusio pardavimo NT rinkoje, – „Verslo vartams“ sakė „DnB Nord“ banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka. – Jei pardavimo apimtys smuko 20 proc. tokia ir yra pirkėjų persvara.“
Tai, kad pirkėjai ėmė diktuoti sąlygas arba domėtis nekilnojamuoju turtu, lėmė pesimistiniai lūkesčiai. „Šalyje vyrauja prasta nuotaika dėl šalies ekonomikos ir tai – pagrindinė priežastis, kad NT rinkoje visiškas štilis, – įsitikinęs V.Titarenka. – Pirkėjai laukia rimtos krizės NT rinkoje, tai – kaip ir masinė psichozė.“
Aistras, pasak pašnekovo, kaitina įvairūs informacijos šaltiniai: vieni – argumentuotai, kiti – siekdami pigaus populiarumo. Tačiau pagrindinė apyvartos smukimo NT rinkoje priežastis – pesimistinė nuotaika.
„Jeigu tik vartotojai pasitiki šalies ekonomika, tai net turėdami šiokių tokių abejonių dėl savo mokumo skolinasi pinigų ir perka nekilnojamąjį turtą. O prastos žinios ir nuojauta mažina norą skolintis, – paaiškino V.Titarenka. – Infliacija ryja žmonių pajamas. Brangstant vartotojų krepšeliui žmonės pasidaro itin atsargūs.“
Rankinis stabdis ir pasitikėjimas
„DnB Nord“ banko prezidento patarėjas mano, kad vos tik infliacija pasieks nors 2006 m. lygmenį (tada ji sudarė apie 3,8 proc. ir buvo mėnesių, kai apskritai kainos mažėjo), NT rinka vėl atsigaus. Dabar infliacija siekia 10 proc.
Dar daugiau pesimizmo visai situacijai suteikia pastebimai mažėjanti įtampa darbo rinkoje. Labai tikėtina, kad artimiausiu metu nedarbas išaugs, nes pramonė ir verslas jau siunčia signalus, kad mažins darbo vietų.
Prie viso to dar prisideda ir tai, kad vis daugiau mūsų emigrantų grįžta į gimtąją šalį ir taip prisideda prie konkurencijos augimo, o perspektyvoje – ir prie darbo užmokesčio mažėjimo kai kuriose darbo rinkos.
Plintantis vartotojų nepasitikėjimas, pasak „Verslo vartų“ pašnekovo, ir truktelėjo rankinį stabdį gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje. „DnB Nord“ banko analitikai akivaizdžiai yra įrodę, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis ir NT sandorių skaičius – vieno vežimo arkliai. Būsto pirkimo bumas buvo užfiksuotas prieš metus – 2007-ųjų balandį, kai vartotojų pasitikėjimo rodiklis šalies ekonomika pasiekė aukščiausią per visą šalies istoriją tašką.
Nebloga apyvarta NT rinkoje dar buvo užfiksuota tų pačių metų spalį, bet nuo to momento ir pasitikėjimo rodiklis, ir sandorių skaičius krito žemyn tarsi veikiamas traukos jėgos išmestas akmuo.
Didesnio kainų kritimo arba bent akivaizdžių priežasčių pigti būstui kaip ir nėra, tačiau būtent ta bendra pesimistinė nuotaika teikia vilčių potencialiems pirkėjams, kad butai pigs vos ne iki 2004 metų lygmens – kone per pusę. Tačiau pardavėjai nėra linkę pritarti tokiems lūkesčiams.
Pardavėjai gali laukti
Kad būsto ar kitokio nekilnojamojo turto pardavėjams arba bent daliai jų paskola yra ir būdas, kaip išgyventi krizę, sutinka ir „DnB Nord“ banko finansų analitikas.
„Galima keisti investavimo kryptį ir tam pinigų įmanoma gauti už kreditą užstačius nekilnojamąjį turtą kuriam nors šalies komerciniam bankui, – sakė V.Titarenka. – Dilema viena: kas geriau – skolintis iš banko už 6 procentus palūkanų ir taip bandyti išlaukti, kada baigsis šalies NT rinkos krizė ar iš karto sumažinti turimo turto kainą 20–30 procentų ir jį parduoti.“
Tiems, kurie turi, kur pelningai investuoti, pasak „Verslo vartų“ pašnekovo, gali būti naudinga parduoti nekilnojamąjį turtą nors ir pigiau, bet jau dabar.
Pasirinkusiesiems pirmąjį sprendimą patariama atlikti namų darbus – gerai išanalizuoti situaciją šalyje ir geopolitinius įvykius. Būtent tai, anot specialisto, gali padėti išvengti nuostolių ir galbūt iš situacijos išsisukti netgi gavus pelno.
„ NT rinkos krizę tokiu būdu išgyventi pasirinkęs investuotojas po trejų metų bankui bus sumokėjęs 18 procentų palūkanų arba netektų tiek, kiek dabar prarastų, jei sumažintų geidžiamo parduoti būsto kainą taip kaip to pageidauja pirkėjas, – teigė V.Titarenka. – Pasirinkus tokį būdą išvengti NT krizės padarinių, dar daug ką lemtų ir tai, kaip sėkmingai buvo panaudotas kreditas. Be to, labai svarbu, kiek laiko truks pati krizė.“
Manoma, kad nekilnojamojo turto kainos mūsų šalyje kils, bet tai – ilgalaikė perspektyva. Taigi pardavėjai turi pagrįstų vilčių.
„Tokie rinkos dėsniai – nekilnojamojo turto kainos auga nuolat, tik yra veikiamos cikliškumo. Šiuo metu kaip tik toks periodas, kai kainos stabilizavosi ir net šiek tiek krinta, – tvirtino finansų analitikas. – Kiek truks pastarasis ciklas, sunku pasakyti, tačiau po kurio laiko kainos viršys ir 2007 metų lygmenį.“
Paskolų sumažėjo perpus
Norintiesiems pasiskolinti bankai šiemet savo piniginę atvėrė gerokai atsargiau. Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino teigimu, skaičiuojant preliminarius pirmojo šių metų ketvirčio duomenis matyti, kad paskolų gyventojams išdavimo tempai krito maždaug perpus, palyginti su pirmaisiais 2007-ųjų mėnesiais.
„Įmonių kreditavimas yra maždaug toks pat, bet fizinių asmenų jis sumažėjo daugiau nei du kartus. Daugiausia čia turbūt yra vartojamosios paskolos, o būsto paskolų išduodama tik šiek kiek mažiau, nei praėjusių metų pradžioje“, – tvirtino R.Šarkinas.
„DnB Nord“ banko užsakymu tyrimų bendrovė „TNS Gallup“ apklausė 500 gyventojų apie jų planus dėl būsto paskolos – 13 procentų respondentų tvirtino artimiausiu metu ketiną skolintis ir pirkti gyvenamąjį plotą.
Skaičiavimai, kad šalies komerciniai bankai išduoda tik šiek tiek mažiau būsto paskolų, nesutampa su nekilnojamojo turto agentūrų pranešimais, kad sandorių sumažėjo 20–30 procentų. Tačiau tam yra keli paaiškinimai.
„Be abejo, dalis kreditų panaudojama anksčiau įsigytam būstui remontuoti ar jį rekonstruoti. Be to, palyginti dabartines būsto kainas su 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu, akivaizdu, kad nekilnojamasis turtas, net ir sumažėjus kainoms, šiuo metu yra brangesnis nei pernai, – sakė „DnB Nord“ banko analitikas V.Titarenka.
