Negana to, į mūsų namų duris kas dieną beldžiasi vis nauji išradimai, kurių teikiamoms galimybėms atsispirti nelengva.
Kaip šioje pultelių, valdymo skydų, o neretai (neapgalvojus inžinerinio būsto projekto) dar ir elektros laidų raizgalynėje susigaudyti? Paradoksalu, bet prietaisai, skirti gyvenimą padaryti patogesniu, gali apkartinti žmogaus kasdienybę.
Vieninga namų valdymo sistema, kuriai Lietuvoje prigijo terminas „protingas namas“ buvo išrasta kaip tik tam, kad apsaugotų jūsų būstą nuo technologijų chaoso. Tačiau, ar ši nepigi įranga išties pateisins tiek nekilnojamojo turto vystytojų, tiek vartotojų lūkesčius?
Atsirado dar praėjusiame amžiuje
„Smart House“ (lietuviškas atitikmuo verčiant tiesiogiai – „gudrus namas“) technologijos atsirado jau XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Nuo tada visame pasaulyje šis angliškas terminas naudojamas apibūdinti novatoriškoms ir efektyvioms namų ar biurų valdymo technologijoms. Kurį laiką Lietuvoje naudotus epitetus: intelektualus, išplėstas, išstūmė vienas pavadinimas – protingas namas. Jau vien lietuviškas žodis „protingas“ reikalauja jūsų pagarbos. Tarsi norisi klausti, koks yra jūsų siūlomo namo intelekto koeficientas?
Intelektualiomis vadinamų technologijų istoriją pradėjo energetikos bendrovės. Tokių sistemų pagrindinė paskirtis buvo – elektros energijos taupymas. Jos vamzdžiais tiekiamų išteklių telematavimus atlieka jau kelis dešimtmečius. Šiek tiek vėliau toks pat telemetrinis ryšys, kuriuo yra pagrįsta ir šių dienų „protingo namo“ koncepcija, įsigalėjo medicininių prietaisų tarpe. Beje, dar ir dabar vakarų valstybėse „protingais“ paversti siekiama, visų pirma, neįgaliųjų namus.
Kaip teigia vokiečių gamintojo „Jung“ atstovas Lietuvoje Artūras Kriukovas, skirtingose šalyse svarbiausias „protingų namų” savybes pirkėjai supranta savaip. Vakarų valstybėse daugiausiai dėmesio šiandien skiriama saugumui, Rusijos rinkoje akcentuojamas įvaizdis, o Lietuvoje pirkėjai dažniausiai siekia patogumo ir energijos išlaidų mažinimo.
Billo Gateso fantazija
Norint vaizdžiai aprašyti neribotas „protingų namų“ galimybes, galima būtų nupiešti ne vieną vaizdelį, nepadarysiantį gėdos kokiam fantastinio filmo apie ateitį scenarijui. „Jūs grįžtat po darbo namo. Iš nuovargio griūnate ant sofos. Laimei, jūsų namai geriau nei mylimoji žino, kaip jūs jaučiatės ir ko geidžiate. Tereikia pusbalsiu ištarti žodį „jūra“ – ir užuolaidos be garso užsitraukia, iš garso kolonėlių pasklinda bangų mūšos garsas. Oro kondicionavimo sistema padidina galią ir jau jaučiate lengvai dvelkiantį brizą... Jums jau gana? Dviejų pirštų spragtelėjimu galite duoti komandą savo namams, kad jie prisipildytų linksmybių vakarėliui derančios muzikos ir šviesų!“
Tokių ir panašių aprašymų rasite kone kiekviename šias modernias technologijas pristatančiame tinklapyje. Ir jie nefantazuoja. Tačiau tokių pilnai funkcionuojančių sistemų Lietuvoje, ko gero, nerasite. Vakarų valstybėse jos dažniausiai aptinkamos sėkmės paukštę sučiupusių advokatų, gydytojų, finansininkų ir panašių veikėjų namuose.
Teigiama, jog tokia įranga paprastai siekia 25% viso pastato išlaidų, tačiau jo vertę rinkoje padidina kone du kartus.
Beje, daugiausiai „protingų namų“ sistemų įdiegta JAV. O viena iš pažangiausių ir sudėtingiausių, nagi spėkite – kieno namuose? „Microsoft“ įkūrėjas Bill‘as Gates‘as, yra vienas tų laimingųjų, kurio namai, ko gero, paklūsta dviejų pirštų spragtelėjimui. Sunku patikėti, tačiau konservatyvioji Anglija užima antrąją vietą pasaulyje, pagal šių technologijų vartojimą. Ten esama netgi „protingų“ viduramžių pilių!
Lietuviui prieinamas namų intelekto koeficientas
Žinoma, be vandenyno bangų ošimo imitacijos išgyvenome iki šiol, išgyvensime dar šimtą metų. Nuo fantastinių dalykų, grįžkime prie esminių šių sistemų funkcijų.
Įdiegus „protingus namus“, jūs galite valdyti visus elektroninius prietaisus iš bet kurios namo vietos ar iš centrinio monitoriaus su sensoriniu valdymu. Tiekėjai tikina, jog jo valdymas toks paprastas, kad juo naudotis gali ir vaikai.
Įdiegus šią sistemą namus galima valdyti internetu arba mobiliuoju telefonu. Tokiu būdu, pasak paslaugos tiekėjų, iš bet kurios pasaulio vietos galite ne tik sužinoti kas vyksta jūsų name, bet ir išsiųsti reikiamas komandas. Atsitikus nenumatytiems įvykiams, pavyzdžiui, sprogus vamzdžiui, sistema pati apie tai praneš savo šeimininkui. Ši būsto sistema leidžia visiškai kontroliuoti bet kurių pastato patalpų temperatūrą.
„Priklausomai nuo to, kokio lygio intelektinio būsto sistema pasirenkama, ji kliento patiriamas išlaidas būsto išlaikymui gali sumažinti nuo keliolikos iki keliasdešimties procentų“, – tikina šias sistemas jau kelerius metus Lietuvoje diegiančios IT bendrovės „Penki kontinentai“ projekto „Smart House“ vadovas Vaidotas Bijūnas.
Lietuviška „protingų namų“ koncepcija yra išdėstyta Nacionalinių technologijų platformų centro, įkurto prie Ūkio ministerijos, studijoje. Joje rašoma, jog „protingame name“ realizuota daugybė namo ar pastato valdymo funkcijų, tarp kurių svarbiausios:
Pagrindinės valdomos inžinerinės sistemos – tai šildymas, vandens pašildymas, elektra;
Šių sistemų rodmenų surinkimas, skaitiklių, daliklių parodymai;
Namo apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemos;
Žaliuzių valdymas, atsižvelgiant į apšvietimą;
Programuojama elektros instaliacijos ir apšvietimo sistema;
Kitos funkcijos, pavyzdžiui, kūdikių stebėjimas, pirčių šildymo valdymas, kiemo apšvietimo valdymas ir pan.
Svarbus bendradarbiavimas
Dabartyje „protingus namus“ Lietuvoje įrenginėjančios bendrovės dar tik bando atitikti rinkos poreikius. Dar 2004 m. Ūkio ministerijos įsteigtoje Nacionalinėje technologijų platformoje deklaruotos galimybės sujungti viešas paslaugas į „protingų namų“ sistemą. Tačiau šiuo metu dauguma tokių namų valdymo sistemos elementų vis dar veikia atskirai. Privataus ir viešojo sektoriaus paslaugų teikėjai dar tik ieško bendradarbiavimo kelių. Statybos, energetikos, finansinės, ryšio bei kitos viešos paslaugos jungiamos nenuosekliai, o kai kurios atskirų bendrovių siūlomos prekės ir paslaugos yra tarpusavyje nesuderinamos.
O bet kokių įrenginių, esančių jūsų namuose, naudingumas priklauso ir nuo to, kaip savo funkcijas atlieka šiuos įrenginius aptarnaujantys buitinių paslaugų teikėjai. Juk savaime aišku, kad tik naudojantis mobilaus ryšio operatorių arba interneto tiekėjų paslaugomis, duomenis iš katilinių, elektros ar vandens skaitliukų galima gauti į mobilų telefoną ar kompiuterį. Akivaizdu, kad naudojantis šiais prietaisais reguliuojami šildymo, apšvietimo, signalizacijos arba laistymo įrenginiai, taupiai ir efektyviai gali veikti tik tada, kai tokias taupymo galimybes suteikia šias paslaugas administruojantys teikėjai.
Prabangus pasiūlymas taupyti
Lietuvos „protingų namų“ rinkoje galimas pasirinkimas tarp taip vadinamos „Smart House“ sistemos, kuri yra instaliuojama statybų metu, ir atskirai parduodamų namų valdymo įrenginių.
Priėmus sprendimą instaliuoti „protingo namo“ sistemą, teks kreiptis į Lietuvoje įsikūrusių užsienio gamintojų atstovybių platintojus. Jie dažniausiai siūlo iš vokiečių „Jung“, italų ABB arba kitų, mažiau žinomų gamintojų, tokių kaip „Lexel“, „Thorsman“ produktų sudarytą apšvietimo, sodo laistymo, elektros instaliacijos programavimo, vaizdo stebėjimo, signalizacijos ar šildymo įrenginių valdymo komplektą.
Atsižvelgiant į pasirinktus įrenginius, toks komplektas pakelia būsto kvadratinio metro kainą maždaug 700 ar 800 litų. Todėl norintiems tiesiog pataupyti, namų valdymo įrenginius verta rinktis atskirai. Juos instaliuoja ir tiesiog perparduoda M2M (machine to machine) technologijas savo pasiūlymuose akcentuojančios bendrovės, tokios kaip „Telemetrijos Namai“, „Teltonika“, „Eldes“ ar „Europos telemetrijos“ servisas.
Dauguma šių bendrovių platintojų Lietuvoje siūlo išbaigtas naujam arba kapitaliai remontuojamam būstui skirtas „protingas“ sistemas.
Galimybės paversti „protingais“ namus, kuriuose remontas jau užbaigtas, atsiveria renkantis atskirai parduodamus arba instaliuojamus namų valdymo įrenginius. Šiems įrenginiams apibūdinti Lietuvoje yra sėkmingai naudojamas terminas M2M reiškiantis dviejų prietaisų sąveiką. Šiuo terminu pavadinta technologija, kuri įgalina prietaisus dalintis informacija, kaip ir tarpusavyje bendraujantys mobilieji telefonai, delninukai, kompiuteriai, jungikliai, davikliai ir matuokliai jau ne naujiena.
Nors pavadinimą M2M savo produktų aprašymuose dažniau naudoja atskirus namų valdymo įrenginius instaliuojančios bendrovės, šios technologijos panaudojimas teikiant buitines paslaugas yra esminė bet kokio „protingo namo“ savybė. Tačiau, kaip matyti iš „Smart House“ sistemas instaliuojančių bendrovių pasiūlymų, atvejai, kai šiomis ryšio priemonėmis nuosekliai ir efektyviai naudojasi buitinių paslaugų teikėjai, Lietuvoje kol kas ypatingai reti.
Ryšio pamokos
Mobiliojo ryšio operatoriai jau siūlo specialius GSM planus, skirtus telemetriniams „protingų namų“ valdymo įrenginiams. Nors namo valdymo įrenginio belaidžiu internetu instaliavimas kainuoja šiek tiek brangiau, pats ryšys, jeigu internetu jau naudojatės, papildomai nekainuos nieko.
Remiantis įmonės „Telemetrijos namai“ technikos direktoriaus Igorio Vichrovo žodžiais, saugesnio ir lengviau valdomo „wireless“ įrenginio kaina, kuri svyruoja nuo 3000 iki 4000 litų, yra vienkartinė. Tuo tarpu perkant nuo 2000 litų kainuojantį telematavimo įrenginį yra pasirašoma ir nauja sutartis dėl mobilaus ryšio paslaugų teikimo.
Nors valdomo namo įrengimas gali atrodyti ir labai paprastai, kaip prie interneto prijungtas elektros prailgintojas, ir paprasto įrengimo, ir sudėtingos sistemos efektyvus panaudojimas, kaip jau minėjome, neįmanomas be vandens, šildymo, elektros, apsaugos, draudimo bei kitas paslaugas siūlančių organizacijų bendradarbiavimo.
Pavyzdžiui, apsaugos agentūros internetu arba telemetriniu ryšiu naudojasi kiekvieną dieną. Tačiau į tai, kad saugumo sistemą galite valdyti savo telefonu, neatsižvelgia ir nuolaidų nedaro nei vienas draudėjas. Tiesą sakant, paprasčiausio mobilaus telefono naudojimas brangių namų apsaugai, gali tapti ir grėsmingai nesaugus, jeigu nesaugomas jūsų telefonas. Kaip ir internetu valdomų namų slaptažodžiai – atsidūrę vagišių rankose, jie taps raktu į jūsų būstą.
Eiliniam vartotojui – per brangu?
Dar 2005-aisiais Lietuvoje įsikūrusi bendrovė „Conecty“ (kurios dalis priklauso ir „Skype“ sukūrusiai bendrovei), centralizuotą energijos matavimo ir reguliavimo sistemą, susidedančią iš 900 skaitliukų, instaliavo „Vilniaus vartuose“. Tokios sistemos jau kurį laiką veikia ir didesniuose viešbučiuose, sporto arenose ar net bažnyčiose. Neseniai kartu su telemetrinėmis šildymo arba elektros valdymo technologijomis jos buvo pradėtos instaliuoti ir statomuose daugiabučiuose bei individualiuose namuose. „Protingų namų“ sistemomis domisi vis daugiau nekilnojamojo turto vystytojų. Ko gero, ištirti moderniausių technologijų diegimo galimybes bendroves skatina ne tiek natūralus siekis tobulėti, kiek rinkoje susiklosčiusi situacija, kai kova dėl pirkėjo daugeliui tapo žūtbūtine.
Kaip teigia UAB „Vilsota“ projektų vadovas Vidas Paražinskas, nors iš pirkėjų pusės kyla didelis susidomėjimas, tačiau kol kas jaučiamas dar didesnis noras taupyti.
„Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad geriau pirkti 10 m² didesnį namą, bet su mažesniu komforto įrangos kiekiu, nei atvirkščiai. Tiesa, šis požiūris gana stipriai koreguojasi, pirkėjui suvokiant, kad papildomą kvadratinį metrą bus brangiau išlaikyti, o ar jis jį naudos – neaišku“, – „City24.lt” kalbėjo V. Paražinskas.
Pasak jo, gana didelė visos sistemos pradinė kaina (apie 36 tūkst. Lt) viena pagrindinių priežasčių, kodėl sunku ryžtis tokiai investicijai. Bendrovės užsakymu atliktais skaičiavimais, bazinė „protingų namų“ sistema apie 150 m² namui kainą pakelia apie 237 Lt už m². Kodėl ši suma yra daugiau nei du kartus mažesnė už „protingų namų“ sistemas siūlančių pardavėjų nurodytas kainas? Atkreipkite dėmesį, jog tai tik bazinė, t.y. elementariausia įranga, būtina tam, kad pirkėjas vėliau pats galėtų pildyti ir plėsti savo „protingų namų“ galimybes.
Prabangos dalykas
Šią pradinę kainą sudaro visa būtina elektros instaliacija (laidai), išvedžioti visose namo patalpose taip, kad esami ir galimi vėliau pajungti prietaisai gautų elektros maitinimą ir galimybę tarpusavyje „bendrauti“ ir valdyti vienas kitą. Taip pat:
- 26 grupių šviestuvų valdymas (įjungimas/išjungimas);
- 4 grupių šviestuvų apšvietimo intensyvumo valdymas;
- 13 grupių radiatorių šildymo individualus valdymas, matuojant kiekvieno kambario temperatūrą;
- 4 grupių šildomų grindų individualus valdymas;
- 10 grupių elektros tiekimo į rozetes valdymas;
- visų išvardintų valdymo elementų sujungimas į bendrą valdymo sistemą, o tai leidžia vienu mygtuko paspaudimu keisti valdymo parametrus (pvz., „tuščio namo režimas“ – visos patalpos šildomos minimaliai, nustatytu laiku įsijungia/išsijungia atskirų patalpų apšvietimas, taip sudarant įspūdį, kad namuose kažkas yra).
Visa kita priklausys nuo jūsų fantazijos, ir, be abejo, finansinių galimybių. V. Paražinsko teigimu, bendrovė, savo klientams pasiūliusi šias galimybes, įsitikino, kad lietuviai į naujausias technologijas vis dar žiūri kaip į mažai reikalingą prabangą. „Tačiau šios minties neatsisakėme ir neatsisakysime. Kiekvienam naujam pirkėjui pristatoma „protingų namų“ įsirengimo galimybė“, – patikino bendrovės atstovas.
Panašu, jog lemiamą sprendimą, įsileisti į savo namus naujausias technologijas ar ne, kol kas lemia ne šių sistemų akivaizdžiai teikiamos naudos klausimas, ar kiti straipsnyje aprašyti teigiami bei neigiami niuansai, bet finansinis aspektas. Lietuviškoje proto kovoje komfortas pralaimi kainai.
