Pastebėjo vandenį
2007-ųjų sausio 25 dienos vakarą po Šiaulių gatvės 8-uoju numeriu pažymėto namo arka pastebėtas besiveržiantis vanduo. Iškviečiama avarinė vandentiekio tarnyba. Atidengę šalia namo esantį šulinį tarnybos darbuotojai konstatuoja, kad šis yra sausas.
Besiveržiantis vanduo tekėjo į gat-vėje statyto inžinerinių tinklų kolektoriaus duobę, o iš ten – į šalia esančią statybvietę. Kai pradėjo braškėti namo sienos, gyventojai spruko iš savo būsto. Netrukus po to siena nuvirto.
Dėl šios avarijos kritikos strėlės pirmiausiai buvo paleistos į bendrovę „Constructus“. Ji šalia statė „Mikalojaus žiedo“ apartamentus, greta Šiaulių gatvės 8-ojo namo pamatų buvo iškasusi didžiulę duobę.
Galimus kaltininkus greitai įvardijo ir Vilniaus miesto savivaldybė. Jos samdyti „Statybinių konstrukcijų laboratorijos“ ekspertai pateikė išvadas, kuriomis remiantis kalta dėl namo griūties pripažinta bendrovė „Constructus“.
Statybos kompanija iš karto pareiškė, kad savivaldybė paskubėjo skelbti nuo-sprendį. „Constructus“, kartu su draudimo bendrove „IF draudimas“, pasitelkė kitus ekspertus, kurie pateikė kitokias išvadas. Avarijos kaltininkė esą galėjo būti vandentiekio tinkamai neprižiūrėjusi bendrovė „Vilniaus vandenys“.
Taip tvirtino pastatų konstrukcijų ekspertas, defektologas Česlovas Ignatavičius ir Didžiosios Britanijos bendrovės „Capcis Ltd.“ ekspertai. Tačiau tiesos paieškos tebesitęsia.
Nesiėmė saugumo priemonių?
Skirtingi namo griūties priežastis tyrę ekspertai sutaria, kad Šiaulių gatvės 8-ojo namo dalis griuvo dėl to, kad gruntą po juo išplovė vanduo. Kodėl vanduo pateko į statybvietę, vieningos nuomonės nėra.
„Statybinių konstrukcijų laboratorijos“ atliktos ekspertizės išvadose rašoma, kad avarija įvyko dėl netinkamai vykdytų bendrojo elektros ir vandentiekio kolektoriaus statybos darbų šalia namo.
Tvirtinama, kad statant kolektorių tranšėja iškasta vienu metru gilesnė, nei greta buvusio vandentiekio šulinio dugnas. Dėl to esą galėjęs griūti šulinys. Jį atkasus išsiaiškinta, kad šis nebuvęs sutvirtintas.
„Statybinių konstrukcijų laboratorijos“ statinio ekspertizės vadovo Rymanto Kvietkausko nuomone, tai yra grubus statybų taisyklių pažeidimas. Anot jo, statybininkams derėjo imtis papildomų saugumo priemonių, juolab žinant, kad darbai atliekami prie veikiančio magistralinio vandentiekio.
Kitaip tariant, „Statybinių konstrukcijų laboratorijos“ ekspertai nustatė, kad pirmiausiai griuvo vandentiekio šulinys, paveiktas statybos darbų. Virsdamas šulinys esą pažeidė vandentiekio vamzdžių movą, o pasipylęs vanduo išplovė gruntą.
„Statybinių konstrukcijų laboratorijos“ išvadose paskelbtas verdiktas – kalti statybininkai, aplaidžiai dirbę prie magistralinio vandentiekio trasos ir nesutvirtinę šulinio.
Kiti veiksniai, tokie kaip krituliai ar vibracijos poveikis, šulinio griūties esą nelėmė – buvo tik šalutiniai.
Surado kitų aplinkybių
Bendrovės „Constructus“ generalinis direktorius Arūnas Zabulėnas tvirtino, kad paskubėta pasmerkti statybininkus, o avarijos priežastys ištirtos paviršutiniškai.
„Neliko kito žingsnio, kaip tik skųsti teismui sostinės mero patvirtintą avarijos tyrimo aktą. Tikimės, kad teismas įvertins ir atsižvelgs į visas šį įvykį lėmusias priežastis ir aplinkybes“, – vylėsi A. Zabulėnas.
Ištirti įvykį paprašyta ekspertų iš Didžiosios Britanijos. Šios šalies bedrovė „Capcis Ltd.“ suabejojo, ar iš tikrųjų vandentiekio avariją sukėlė šulinio griūtis. Išnagrinėję įvykių seką britai nustatė, kad pirmiau įvyko vandentiekio vamzdynų avarija. Esą iš pradžių nesmarkiai ėmęs tekėti vanduo paplovė šulinio dugną, šis likęs be pagrindo.
Britų specialistai nustatė, kad virsdamas šulinys numovė vandentiekio vamzdžio movą. Po to vanduo plūstelėjo didele srove, išplovė gruntą po Šiaulių gatvės 8-ojo namo pamatais. Tada susmego dalis namo sienos.
Pritarė britams
Pirmiau griuvo vandentiekio šulinys, kuris prakirto vamzdyną, ar pirmiausiai avarija įvyko pačiame vamzdyne? Aplinkybes ėmėsi tirti ilgametę patirtį turintis ekspertas Č. Ignatavičius.
Jis aiškino, kad hidraulinės patikros metu tirta tik naujoji vandentiekio vamzdžių jungtis, o į senąją dėmesio tyrėjai neatkreipė. Č. Ignatavičius priėjo prie išvados, kad išsimovus senajai vamzdžių jungčiai, vanduo užpildė šulinį, sugriovė jį ir išplovė gruntą prie namo pamatų.
„Šitaip nebūtų atsitikę, jeigu vandentiekį prižiūrinti bendrovė „Vilniaus vandenys“ būtų įrengusi atramą magistraliniam vamzdynui.
Statybininkai prašė vandentiekio specialistų perkelti magistralinio vandentiekio vamzdį, nes jis trukdė dirbti. Keisdama vandentiekį, bendrovė „Vilniaus vandenys“ neįrengė atramos, kuri turėjo tapti pagrindu, užtikrinančiu vandentiekio stabilumą. Nors teigta, kad atrama buvo įrengta, man jos aptikti nepavyko“, – pasakojo Č. Ignatavičius.
Nors ekspertas prašė, jam nebuvo pateikta duomenų apie vamzdžiams prilaikyti reikiamų atramų įrengimo projektą. Nagrinėdamas namo sostinės Šiaulių gatvėje griūties priežastis, Č. Ignatavičius aptiko ir daugiau detalių.
Paaiškėjo, kad šis pastatas prieš kurį laiką buvo rekonstruotas. Tačiau darbai esą buvo atlikti nekokybiškai. Dalis statinio pamatų surinkta iš blokų, kita dalis – lieta iš betono. Kai kuriose vietose pamatai, anot Č. Ignatavičiaus, liko vientisai nesujungti.
„Prasta rekonstrukcija irgi turėjo įtakos namo griūčiai“, – mano ekspertas. Pastato būklei įtakos neva turėjęs ir pagilintas rūsys. Jis iškastas daug žemiau, nei buvo leidžiama – giliau statinio pamatų.
Bendrovė „Constructus“ savo ruožtu tvirtino, kad maždaug mėnesį iki pastato griūties šalia nebuvo atliekami darbai, statybvietėje nevažinėjo sunkiasvorė technika. Esą vienas paskutinių statybininkų darbų – nutiestas kanalas inžinerinėms komunikacijoms.
Laukia teisėjų verdikto
„Statybinių konstrukcijų laboratorijos“ atstovas R. Kvietkauskas teigė, kad nei britų, nei Č. Ignatavičiaus išvadomis negalima pasikliauti. Tokios pačios pozicijos linkusi laikytis ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Įsisukus teismų karuselei, laukiama galutinio sprendimo.
Gyventojų, kurių butai sugriuvo, jokių ekspertų išvados neguodžia. Jie vis dar laukia, kada bus pradėti pastato atstatymo darbai. Tuo gyventojai rūpinasi patys.
„Kreipėmės ir į Vilniaus apskrities, ir savivaldybės atstovus, kad šie leistų rekonstruoti namą. Iš Apskrities leidimą gavome, o savivaldybė kol kas tyli“, – nusivylimo neslėpė apgriuvusio Šiaulių gatvės 8-ojo namo gyventoja Aušra Pakėnienė.
Ji tvirtino esą bendrovės „Constructus“ atstovai žadėjo padėti sutvarkyti šiuos reikalus. Tačiau pažadų verslininkai netęsėjo. Butų netekę gyventojai skundėsi, kad per metus po avarijos į priekį nepasistūmėta nė per sprindį.
Nors didžioji dalis gyventojų iš savivaldybės skirtų socialinių būstų grįžo į savo senuosius namus, patogiai ir ramiai gyventi iki šiol neturi galimybių.
Iki šiolei vienintelės griuvusio namo gyventojos Linos Balčiūnaitės-Taraškienės šeima tebegyvena savivaldybės skirtame būste sostinės Pilaitės rajone.
Nors sostinės valdžia tvirtino, kad susmigęs šios šeimos butas, o taip pat ir visi kiti, gali būti išpirkti rinkos kaina, to neįvyko.
Kaltininkų paieškos teismuose dar gali užtrukti. Tuo metu Šiaulių gatvės 8-ojo namo gyventojai jaučiasi pamiršti ir pažeminti.
