Šiandien, kai kainų kilimo traukinys jau nuvažiavo, galima teigti, kad grįžtama į normalią būseną, kai kainos jei ir kils, tai ne pagal bumo metu galiojusią logiką, kai būtinai turi prašyti daugiau nei kaimynas. Galima tik pasidžiaugti, kad yra galimybių palyginti pigiai skolintis, todėl tikėtina, kad buvusį kainų kilimo bumą pakeis drastiškas kainų kritimas.
Tačiau būtina įvertinti tą faktą, kad praėjus emocinei bangai, kurios metu kainos kilo visur ir visada, dalis NT gali atpigti gana daug, nes jo vertės augimas nebuvo pagrįstas jokiais racionaliais veiksniais, be to, objektai, garantuojantys stabilią grąžą ar esantys išskirtinėse vietose, gali net brangti.
Paprasta tiesa – ekonomika kyla, krenta ir vėl kyla, todėl siekiant priimti tinkamą sprendimą NT srityje būtina žinoti ne tik šiandienes vartotojų nuotaikas, bet ir jų lūkesčius, nes jei ne po trejų ar penkerių, tai po septynerių metų vėl prasidės didžioji NT prekyba. Tačiau šį laikotarpį reikia išgyventi: arba paskaičiavus, kad naudingiau nelaukti, parduoti – mažinti kainą, arba, jei objektas iš tiesų vertingas, apsišarvuoti kantrybe ir laukti.
Prieš pradedant išsamiau nagrinėti respondentų atsakymus, būtina pabrėžti, kad mūsų tautą galima laikyti neabejotina NT eksperte, nes Latvijoje ir Estijoje daugiau nei 20 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės, kokia NT kaina bus po penkerių metų, o Lietuvoje šis skaičius nesiekė dviejų procentų. Pikantiška ir ta detalė, kad penki iš devynių Lietuvos žmonių, kurie neturėjo nuomonės apie NT kainų ateitį, turi aukštąjį išsilavinimą.
Žvelgiant į skaičius rimčiau, galima pastebėti, kad respondentų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nuomonės dėl NT kainų ateities pasidalijo per pusę, o optimistiškiausi buvo respondentai, turintys vidurinį išsilavinimą. Iš jų net 73,5 proc. mano, kad kainos po penkerių metų Lietuvoje bus didesnės.
Pesimistiškiausi mažesnių miestų (nuo 30 000 iki 200 000 gyventojų) respondentai. Net 59,1 proc. iš jų mano, kad NT kainos mažės. O didesniuose nei 200 000 gyventojų miestuose 51,7 proc. apklaustųjų mano, kad kainos didės. Didžiausiu optimizmu trykšta mažiau nei 2 000 gyventojų turinčių gyvenviečių respondentai: net 72 proc. mano, kad po penkerių metų NT kainos bus didesnės.
Rytinės Lietuvos dalies gyventojai pesimistiškiausi – 53,2 proc. mano, kad kainos bus mažesnės, tačiau tų, kurie mano, kad kainos mažės daugiau nei 10 procentų, tik 11,1 procento. Vidurio ir Pietų Lietuvos regionuose net 32,9 proc. žmonių mano, kad NT kainos bus daugiau nei 10 procentų didesnės, o dar 41,3 proc. teigia, kad NT kainos didės iki 10 procentų. Vakarinėje Lietuvos dalyje 51,7 proc., o šiaurinėje – 62,1 proc. apklaustųjų mano, kad NT kainos po penkerių metų bus didesnės.
Pagal regionus pesimistiškiausi yra Rygos ir jos priemiesčių gyventojai. Iš jų 27,3 proc. mano, kad NT bus brangesnis, o 43 proc. – kad pigesnis. Latvijos Vakarų ir Pietų regionuose vyrauja nuomonė, kad NT brangs atitinkamai 47,5 ir 55 procentais. Vertėtų pabrėžti, kad Rygoje daugiau manančiųjų, kad NT po penkerių metų bus pigesnis, o kituose miestuose penkiais procentais daugiau respondentų, manančių, kad NT bus brangesnis.
Tokią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad pastaraisiais metais būtent Rygoje NT kainos kilo sparčiausiai. Pastebėtinas ir tas faktas, kad Latvijoje tarp manančiųjų, kad kainos kils, daugiau tų, kurie mano, kad kainos kils daugiau nei dešimt procentų. Apklausos duomenys rodo, kad pesimistiškiausi yra jauni bei vyresnio amžiaus žmonės, o kainų mažėjimo labiau tikisi 26–50 metų gyventojai.
Estijoje, kad NT kainos po penkerių metų bus didesnės, daugiausia mano aukštąjį ar profesinį išsilavinimą turintys respondentai – atitinkamai 48,8 ir 49,9 procento. NT kainų lūkesčiai beveik vienodi skirtingo dydžio Estijos miestuose. Kalbant apie regionus, tenka pabrėžti, kad apklausoje iš viso buvo nurodyta 16 regionų, todėl neįmanoma visų apžvelgti, gal tik verta pastebėti, kad tik viename regione nuomonės pasidalijo po lygiai, tačiau atskiruose regionuose buvo 54, 60, 76,9 ar net 81,8 proc. respondentų, kurie mano, kad NT kainos po penkerių metų didės.
Įdomu tai, kad net 33 proc. rusų tautybės respondentų mano, kad NT kainos Estijoje kils daugiau nei dešimt procentų, o dar 20,2 proc. įsitikinę, kad kainos kils 1–10 procentų. Žvelgiant į amžiaus grupes, Estijoje, kaip ir Latvijoje, optimistiškiausi 26–50 metų respondentai.
Ar galima iš šios apklausos padaryti kokias nors išvadas? Tikriausiai esminė išvada būtų tokia: jei artimiausius metus NT kainos pavieniuose sektoriuose gali kristi, tai šis procesas tikrai nebus nuolatinis, juo labiau kad įsigyjant NT svarbi ne tik kaina, bet ir konkretus objektas, kurio, nukritus kainoms iki laukiamo lygio, prekyboje gali ir nebebūti.
Lietuviai į klausimą „Kokios, jūsų nuomone, bus NT kainos mūsų šalyje po penkerių metų?“ atsakė taip:
| Daugiau nei 10 proc. | mažesnės 11,4 proc. |
| Mažės nuo 1 iki 10 proc. | 28,3 proc. |
| Didės nuo 1 iki 10 proc. | 33,2 proc. |
| Didės daugiau nei 10 proc. | 25,4 proc. |
| Nežinau | 1,7 proc. |
Latviai į klausimą „Kokios, jūsų nuomone, bus NT kainos mūsų šalyje po penkerių metų?“ atsakė taip:
| Daugiau nei 10 proc. mažesnės | 11,2 proc. |
| Mažės nuo 1 iki 10 proc. | 30,1 proc. |
| Didės nuo 1 iki 10 proc. | 16,3 proc. |
| Didės daugiau nei 10 proc. | 18,2 proc. |
| Nežinau | 24,2 proc. |
Estai į klausimą „Kokios, jūsų nuomone, bus NT kainos mūsų šalyje po penkerių metų?“ atsakė taip:
| Daugiau nei 10 proc. mažesnės | 9,8 proc. |
| Mažės nuo 1 iki 10 proc. | 19,8 proc. |
| Didės nuo 1 iki 10 proc. | 25,7 proc. |
| Didės daugiau nei 10 proc. | 21,8 proc. |
| Nežinau | 23 proc. |
Naujame žurnalo VALSTYBĖ numeryje skaitykite:
Raimondas KUODIS
„Eurui – beveik dešimt metų: ar išsipildė į jį dėtos viltys?“
Andrius TAPINAS, Aistė KAMENECKĖ
„Vienas pasaulis – viena svajonė. Pekinas 2008“
Karolis MAKRICKAS (specialiai iš Hanoverio)
„CeBIT 2008. Milžiniška. Įspūdinga. Žalia
