Gynė miesto interesus
Keletą metų trukusioje Savivaldybės ir Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Panevėžio teritorinio padalinio kovoje dėl miesto istorinės dalies padėtas taškas. Į Lietuvos kultūros vertybių registrą bus įtraukta 125 ha apimanti miesto centrinė dalis, kurios istorinį paveldą įsipareigoja saugoti Savivaldybė. Oficialiai istorine dalimi pripažinta teritorija, ribojama Smėlynės, Senamiesčio, Venslaviškio, J.Biliūno, Vilniaus gatvių, Skaistakalnio parkas, taip pat zona tarp J.Basanavičiaus g, Vilniaus g. iki Švč.Trejybės bažnyčios, A.Smetonos g., P.Puzino gatvių.
KVAD Panevėžio teritorinis padalinys siekė, kad Panevėžio istorine dalimi būtų pripažintas net 317 ha plotas, o jo kontrolė pereitų departamento žinion. Savivaldybės vyriausiosios paveldo apsaugos specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, į padalinio numatytą didžiulę teritoriją buvo įtraukti ir visai nereikšmingi sovietmečio statiniai, kaip penkiaaukščiai bendrabučiai Nemuno gatvėje ar stadionas A.Jakšto gatvėje, neturintys jokios istorinės reikšmės.
„Teritorinis padalinys norėjo kontroliuoti didelę dalį miesto. Jei jo siūlyta teritorija būtų buvusi pripažinta istorine, be padalinio leidimo panevėžiečiai joje nebūtų galėję vykdyti jokių statybos, griovimo, projektavimo darbų ir Savivaldybė čia nebūtų galėjusi kištis. Siekdami sumažinti istorinę miesto dalį ir patys ją kontroliuoti, mes tik gynėme miesto interesus“, – aiškino L.Paškevičienė.
Logikos neįžvelgė
L.Paškevičienės teigimu, padalinio paveldosaugininkų leidimo panevėžiečiams būtų prireikę netgi norint nugriauti medinį sandėliuką. Specialistės nuomone, ant miesto savo leteną uždėti užsimoję teritorinio padalinio paveldosaugininkai buvo peržengę racionalumo ribas.
„Netgi Vilniaus istorinė dalis teužima 360 hektarų. Panevėžys su savo 317 ha būtų apsijuokęs prieš Lietuvą. Jei jau neturime senamiesčio, nereikia dirbtinai kurti“, – pabrėžė Savivaldybės darbuotoja.
Pasak istorinę miesto dalį patvirtinusios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko Evaldo Zilinsko, prie saugotinos teritorijos dar prisidės 10 ha plotas – apsaugos juosta, kurioje vykdomi statybos bei kiti darbai bus kontroliuojami, kad neužgožtų į kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų.
Tačiau, pasak E.Zilinsko, istoriniu patvirtinti siūlytą 317 ha plotą nebuvo jokios logikos.
„Todėl ir užsitęsė galutinio sprendimo priėmimas, nes ekspertai turėjo atlikti kiekvieno sklypo ir gatvių analizę. Kai kurie kvartalai neturėjo tokios istorinės vertės, kad reiktų tokią didžiulę teritoriją patvirtinti istorine“, – teigė E.Zilinskas.
Paveldosaugininkai nieko nežino
KVAD Panevėžio teritorinio padalinio viršininkas Arūnas Umbrasas, išgirdęs, kad komisija galutinai apsisprendė dėl miesto istorinės dalies, nustebęs perklausė, ar tai – ne balandžio 1-osios pokštas.
„Aš nieko apie tai nežinau, mūsų niekas neinformavo. Nors, be abejo, netgi įstatymai įpareigoja tokius klausimus derinti su mumis, bet Savivaldybė tai dalykus ignoruoja“, – teigė A.Umbrasas.
Anot viršininko, būtent jo vadovaujamas padalinys skatino kuo greičiau spręsti Panevėžio istorinės dalies klausimą, tačiau neva Savivaldybė kažin kodėl delsusi, todėl šį reikalą į savo rankas ir buvo perėmęs departamento Panevėžio teritorinis padalinys.
A.Umbrasas kaltina Savivaldybę siekus iš saugotinos istorinės dalies išbraukti netgi Skaistakalnio parko teritoriją.
Tačiau, anot viršininko, rudenį, Savivaldybei ėmus reikšti pretenzijas, kad istorinės dalies klausimas būtų perduotas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos komisijai, departamentas iš šio žaidimo pasitraukė.
Vis dėlto A.Umbrasas neslepia nematąs prasmės, kodėl reikėjo sumažinti istorinės dalies teritoriją.
„Tie hektarai miesto gerovei neturi jokios įtakos. Ir kuo čia dėtas mūsų padalinys, jei dėl istorinėje dalyje atliekamų darbų žmonėms vis tiek tektų kreiptis į Savivaldybę?“ – aiškino nesuprantąs viršininkas.
Trukdo dirbti
A.Umbraso teiginys, esą Savivaldybė į istorinės dalies teritoriją nenorėjusi įtraukti Skaistakalnio parko, pribloškė L.Paškevičienę. Anot jos, apie tai negalėję būti jokių minčių. Maža to, specialistės teigimu, apie tai, kad į kultūros vertybių registrą ketinama įtraukti daugiau nei 300 ha miesto teritorijos, Savivaldybė sužinojo kone paskutinę minutę ir jei ne miesto vadovų įsikišimas, departamentas sprendimą būtų priėmęs savo nuožiūra.
„Mes su Kultūros vertybių apsaugos departamentu Vilniuje labai gražiai bendraujame, o iš jo padalinio Panevėžyje negaliu net jokių patarimų gauti. Čia ne tik nesusišnekėjimas, o trukdymas dirbti, kaip nė viename kitame šalies teritoriniame padalinyje. Nežinau, kam nuo to geriau“, – stebėjosi L.Paškevičienė.
Pasak A.Umbraso, nors įstatymai įpareigoja Savivaldybę paveldo klausimus derinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, jis apie lemiamą sprendimą dėl miesto istorinės dalies nėra informuotas.
L.Paškevičienės teigimu, iš Kultūros vertybių apsaugos departamento Panevėžio teritorinio padalinio juntamas trukdymas dirbti.
