Žvelgiant į reklamas, dauguma jų - gerovės oazės. Tačiau tikrovė kiek pilkesnė. Net ir išdaužytas asfaltuotas keliukas arba duobėtas kaimo žvyrkelis suvokiamas kaip didžiausias vietos privalumas.
Nekilnojamojo turto agentūros pripažįsta, jog parduoti užmiesčio namus yra daug sunkiau nei butus daugiaaukščiuose. Teigiama, kad savininkų nesulaukia apie pusšimtį pastatytų namų, o keletas projektų įšaldyti nenustatytam laikui.
Ribos – pinigai
Klaipėda jau seniai peržengė formalias ribas, todėl dviejų savivaldybių kova už biudžeto lėšas kasmet tik stiprėja. Aistras kursto ir bendrovės "Neo Group" plastiko gamyklos geografinė padėtis: chemijos pramonės įmonė yra rajono žemėse, Gargždams atitenka dideli mokesčiai, o vargas dėl aplinkosaugos užkrautas miestui.
Tik dėl turistinio įvaizdžio ir reklamos sukurtas "quadro" darinys - iš tikrųjų tai Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos bei Neringos savivaldybių bendrumo imitacija. Geri asmeniniai merų santykiai mažai ko verti, nes savivaldybių skirtumai užprogramuoti finansiniuose įstatymuose.
"Net du vaikų darželiai pilni ne miesto vaikų - priemiesčių moksleiviai lanko mūsų mokyklas, o išlaikome juos iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto. Nusprendėme nutraukti tokią praktiką. Anksčiau turėjome Kalotės problemą, nes dėl Ligonių kasos taisyklių į vieną pusę šiapus Palangos kelio važiuodavo tik miesto greitoji medicinos pagalba, į kitą kelio pusę - už 20 kilometrų esančio rajono medikai. Šį klausimą prieš porą metų su rajono meru išsprendėme, bet iškilo kiti. Klaipėdos rajono taryba ir toliau kryžium gulasi, kad neatiduos mums nė pėdos žemės", - sakė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.
Pasak jo, nuolat tenka matyti, kaip iš priemiesčių automobiliais į darbą atvykstantys žmonės šiukšlių maišus sumeta į konteinerius Klaipėdoje. Tokią tendenciją pastebi ir šiukšles surenkančios įmonės. Jeigu 50 namų gyvenvietėje šiukšlių konteinerius užsisako tik 6 gyventojai, kur šiukšles deda kiti? Klaipėdos meras mano, kad rajono valdžia šiukšlėms surinkti visai neskiria dėmesio.
Nusidriekė miestas
"Visame pasaulyje priemiesčių žemė yra brangesnė nei centre, o prie Klaipėdos sklypai pigiausi. Nesukurta inžinerinė ir socialinė infrastruktūra. Jūs pasmerkiate žmones bloginti gyvenimo kokybę. Rajono valdžia sėdi Gargžduose, jai mes nerūpime. Prie Klaipėdos susikūrė dar vienas miestas, todėl savivaldybės privalo jungtis ir tenkinti žmonių, o ne valdžios poreikius", - mano Klaipėdos pakraštyje nekilnojamojo turto projektą įgyvendinančios bendrovės vadovas Vytautas Paulikas.
Ši bendrovė 75 hektarų teritorijoje Rytiniame priemiestyje per ateinančius 7 metus numato pastatyti 450 namų kvartalą. Žadama, jog gyvenvietėje bus sukurta inžinerinė infrastruktūra, atsiras darželis, mokykla, prekybos centras, sveikatingumo kompleksas ir kt.
Klaipėdos meras neslepia, kad ten, kur namai atsiranda be miesto savivaldybės pritarimo, gatvių ir komunikacijų reikalai dar ilgai liks tik pačių sklypų pardavėjų reikalas. Naujakuriai ir toliau braidys po purvą, jei į šitą situaciją neįsikiš Aplinkos ministerija ir Vyriausybė.
Pasak R.Taraškevičiaus, Klaipėda patyrė ir kitą akibrokštą: dabartinėse miesto teritorijose, buvusiame Paupių kaime, apskritis kažkada grąžino savininkams žemes. Kad šalia miesto centro apsigyventų žmonės, pirmiausia ten turi atsirasti gatvė. Jos "ūkininkai" nori, tačiau veltui atduoti savo žemės jai nesutinka.
