Sostinės valdžia išpirks Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatą – tokia žinia paskelbta prieš pusantrų metų. Vilniaus politikai piešė vizijas, jog šiuose rūmuose įsikurs Guggenheimo-Ermitažo muziejus, Jono Meko vizualinių menų, Litvakų meno ir Meno švietimo centrai.
Rūmų atgimimas sietas ir su „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ planais ir renginiais. Tačiau visi šie pažadai liko netesėti, o rūmų likimas tebėra apgaubtas ūko.
Dar praėjusių metų kovą Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) po ilgų derybų pasirašė sutartį, pagal kurią miestas įgijo pirmumo teisę iš ŪBIG nupirkti rūmus už 25 mln. litų.
Tai būtų buvęs pirmas atvejis, kai tokios apimties objektas išperkamas iš privataus savininko, kad būtų panaudotas kultūrinei-rekreacinei paskirčiai. Jei ne ši sutartis, vienam iš Vilniaus simbolių netgi grėsė būti nugriautam – iki tol rūmų vietoje planuota statyti gyvenamųjų namų kompleksą.
Pinigų nebuvo ir nebus
Naujoji miesto valdžia, perėmusi valdyti Vilnių 2007-aisiais, sutartį įkišo į stalčių. Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas „Vilniaus dienai“ pripažino, kad stalčiuje ta sutartis ir liks.
„Miesto biudžete nenumatyta pinigų rūmams pirkti ir nėra planų jų skirti ateityje. Miestas tam paprasčiausiai stokoja lėšų, o ir didelio poreikio tokiai salei miestas dabar neturi“, – paaiškino administracijos vadovas.
Vis dėlto, pasak G.Palucko, jei rūmai būtų pritaikyti visuomenės reikmėms, „miestas tokį savininkų sprendimą sveikintų“.
Buvęs miesto meras Artūras Zuokas, kurio valdymo metais buvo pasirašyta minėta sutartis, tvirtina, esą jį nustebino įpėdinių abejingumas rūmų likimui: „Sutarties sąlygos buvo labai palankios miestui – vien žemė po rūmais pagal dabartinę rinkos vertę kainuoja apie 50 mln. litų, tačiau valdžia taip ir nepriėmė jokių sprendimų, kad sutartimi pasinaudotų.“
Paveldo rekonstruoti nevalia
Vilniaus koncertų ir sporto rūmams žūtis nebegresia – praėjusių metų gruodį Vyriausiasis administracinis teismas galutinai pripažino, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas įrašyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus į Kultūros vertybių registrą yra pagrįstas.
Paveldosaugininkų sprendimą teismuose nesėkmingai ginčijo ŪBIG. Nors sprendimas saugo rūmus, kad nebūtų nugriauti, tuo pat metu užkerta kelią ir radikalesniam jų pertvarkymui.
Neoficialiai kalbama, kad dėl kultūros vertybėms taikomų apsaugos reikalavimų miestas galutinai atsisakė idėjos išpirkti rūmus iš verslininkų: pastaruoju metu savivaldybėje sklandė idėja rūmus paversti klasikinės muzikos sale arba konferencijų centru, tačiau nė viena šių idėjų neįgyvendinama neperstačius rūmų vidaus. Pavyzdžiui, norint pritaikyti rūmus klasikinės muzikos koncertams reikėtų tobulinti salės akustiką, o to neįmanoma padaryti neatlikus radikalios vidaus rekonstrukcijos.
Pastatas tapo paminklu
Jau poryt turėtų būti paskelbtas teritorijos prie Koncertų ir sporto rūmų bei „Žalgirio“ stadiono urbanistinių-architektūrinių pasiūlymų konkurso laimėtojas. Nugalėtoją išrinks bendra ŪBIG ir Architektų sąjungos vertinimo komisija. Vertinimui pateikta net keliolika projektų.
Kai kuriuose šių projektų nebėra pokariu statyto stadiono – vietoje jo pateikiama gyvenamųjų ar komercinių pastatų vizija, tačiau į Koncertų ir sporto rūmus nedrįstama kėsintis nė viename projekte.
ŪBIG pastaruoju metu jau ne kartą, savo noru ar verčiama paveldosauginių reikalavimų, deklaravo, kad rūmai, kurių, anot valdžios atstovų, miestui nereikia, išliks kaip viešosios paskirties objektas. Tačiau kam konkrečiai jie bus naudojami, lieka neaišku.
„Rūmų ateitis gana miglota“, – pripažino ir savivaldybės administratorius G.Paluckas.
Kelis dešimtmečius tūkstančiai vilniečių traukdavo į rūmus žiūrėti krepšinio rungtynių ar klausytis koncertuojančių estrados arba popmuzikos atlikėjų, tačiau dabar visi šie renginiai persikėlė į naująsias miesto arenas. Pastaruosius kelerius metus vienas geriausiai atpažįstamų sostinės pastatų stovi tuščias, uždarytas, užkonservuotas ir nenaudojamas. Tarsi paminklas praėjusiai epochai.
Istoriniai rūmai
Didžiausi Lietuvoje koncertų ir sporto rūmai pastatyti 1965–1971 m. pagal architektų Eduardo Chlomausko, Jono Kriukelio, Zigmanto Liandzbergio, inžinierių Henriko Karvelio, Algimanto Katiliaus ir Sofijos Kovarskajos projektą. 1973 m. šių rūmų kūrėjams skirta Valstybinė premija, o originali vantinė stogo konstrukcija, lėmusi pastato formą, pripažinta išradimu.
Šis 14,7 tūkst. kv. m ploto pastatas įtrauktas į Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadą kaip vienas reikšmingiausių Vilniaus statinių, atspindintis XX a. pabaigos architektūros bruožus. Pastato konstrukcijos – monolitinio ir surenkamojo gelžbetonio. Rūmų eksterjeras rodo funkcinę paskirtį ir konstrukcinę sandarą, pastato sklypas terasomis žemėja upės link. Terasos vertingos kaip viena svarbiausių Neries ir Vilnios slėnių, piliakalnių, pilių teritorijos ir senamiesčio apžvalgos aikštelių.
1988 m. spalio 22–23 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1991 m. sausio 14–16 d. visuomenė atsisveikino su pastate pašarvotais Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto, o tų pačių metų rugpjūtį – su Lietuvos pareigūnais, nužudytais Medininkų pasienio poste.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Mokytojams pažadėtas rojus;
„Maxima“ kratosi „liūto“ akcijų;
Barbakanas laukia atgimimo.
