Vasario 20 dieną įsigaliosiantį sprendimą dėl įkainių, kurį pasirašė teisingumo ministras Petras Baguška, parengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo ir verslo atstovai.

Iki praėjusiųjų metų gegužės už nekilnojamojo turto sandorius notarai galėjo imti iki 0,5 proc. nuo NT vertės, o gegužę maksimalus įkainis buvo numatytas 50 tūkst. Lt.

Teisingumo ministro patarėjas Mantas Varaška antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pripažino, kad šie ribojimai pablogins didžiųjų miestų notarų finansinę padėtį, tačiau bankrotų nesitikima. Be to, esą šie pakeitimai palies iki 1 proc. visų sudaromų sandorių.

Jo teigimu, panašios mokesčių ribos yra ir kitose šalyse.

„Šis pakeitimas turės įtakos stambioms verslo bendrovėms ir užsienio įmonėms, tikrai nepalies smulkaus verslo, o juo labiau fizinių asmenų", – dėstė Lietuvos notarų rūmų prezidentė Daiva Lukaševičiūtė.

Ji tvirtino, kad šie dydžiai nustatyti neatlikus ekonominių paskaičiavimų ir audito, kurio rezultatų laukiama metų pabaigoje.

„Jau ketvirtą kartą keičiamas notarų atlyginimas per 14 mėnesių, tuo tarpu ministro įsakyme numatyta, kad notarų atlyginimų dydžiai peržiūrimi kartą per kalendorinius metus, tada notaras galėtų planuoti savo pajamas ir finansinę būklę“, – sakė D. Lukaševičiūtė.

Jos teigimu, Lietuva yra vienintelė valstybė, kurioje notarai savo sąskaita daro nuolaidas neįgaliesiems ir našlaičiams, o 83 proc. notarų atliekamų veiksmų yra nuostolingi, todėl jie ir kompensuojami imant didesnį mokestį už nekilnojamojo turto sandorius.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) teisininkas, dirbęs minėtoje darbo grupėje Mindaugas Žiūkas tvirtino, kad šie įkainiai yra tarpiniai, o kitų metų sausį galima būtų laukti naujų notarų įkainių.

„Verslo atstovai ne kartą siūlė peržiūrėti, kas šiuo metu yra remtini asmenys, todėl kad ši problema yra ne tik notarų įkainiuose, bet ir „Registro centrų“ įkainiuose. (...) Jeigu notarai atlieka valstybės deleguotas funkcijas ir dėl to patiria kažkokių sąnaudų, kurias privalo kompensuoti iš konkretaus sektoriaus, jie turėtų gauti kompensaciją iš valstybės biudžeto“, – sakė LNTPA teisininkas.

Skaičiuojama, kad dėl šios įmokos ribos nustatymo notarai per metus neteks apie 3-7 mln. Lt arba maždaug dešimtadalio pajamų.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas Vyriausybės posėdyje anksčiau tvirtino, Teisingumo ministerija elgiasi teisingai, siekdama liberalizuoti notarinių paslaugų rinką, o notarai yra vieninteliai iš laisvųjų profesijų atstovų išlaikę monopolį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją