Ši žiema statybininkams išties yra palanki, nes įvykdyti net ir tie darbai, kurie šaltomis žiemomis yra atidedami. Tai LŽ patvirtino "YIT Kausta" plėtros direktorius Darius Vilkas.
"Sausio viduryje paprastai "užšąlame": gruntas įšąla iki 60-70 cm, negalima atlikti žemės darbų, fasado darbai irgi sulėtėja. Planavome pirmomis vasario savaitėmis stabdyti betonavimo darbus dėl galimo 20-25 laipsnių šalčio", - dėstė D.Vilkas.
Tačiau tokios prognozės nepasitvirtino, ir žmonės dirbo visą darbo dieną. Anot pašnekovo, sezoniškumas buvo juntamas praėjusiomis žiemomis, ypač nuo sausio vidurio iki vasario vidurio.
"Tada yra pats šalčiausias periodas, todėl darbai šiek tiek sustodavo. Ypač lauko darbai - galėdavai dirbti, bet tam turėdavai skirti specialiąsias pasiruošimo priemones: apsitraukti fasadą, šiltinti, jeigu vykdomi betonavimo darbai, dedami specialūs priedai", - lauko darbų specifiką šaltuoju metu dėstė pašnekovas. Visgi statybininkų planus šią žiemą šiek tiek galėjo koreguoti lietūs sausį. "Tačiau, jeigu esi tai numatęs ir įvertinęs riziką, darbai bus atlikti laiku", - sakė D.Vilkas.
UAB "Alytaus statybos koncernas" vadovas V.Brazdžiūnas LŽ tvirtino, kad šilta žiema turinti ir savų pliusų, ir minusų. "Betonuoti geriau, bet įvažiuoti blogiau - nepašalę niekur", - aiškino V.Brazdžiūnas.
Stos į savo vietas
Kad žymaus atvėsimo neprognozuojama ir nekilnojamojo turto rinkoje, LŽ pripažino Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas. Tačiau jis teigia, kad gyvenamųjų būstų paklausa pastaruoju metu yra šiek tiek sumažėjusi.
"Tam tikras sulėtėjimas gal ir jaučiasi, kadangi dėl įvairių priežasčių šiek tiek sumažėjo gyvenamųjų namų paklausa, pavyzdžiui, padidėjo paskolų palūkanų dydis", - sakė A.Šeštakauskas. Pasak jo, didėjant savikainai (brangstant statybinėms medžiagoms, kylant atlyginimams) statybos negali atpigti 20-30 proc., kaip yra prognozuojama.
"Be abejo, kad jos nešuoliuos dešimtimis procentų, kaip šuoliavo. Bet, kad jos gerokai nukristų - jokių objektyvių sąlygų nėra. Kainos gali nukristi arba pakilti 5 proc., atskirose vietose nukristi iki 10 proc., bet jokiais būdais ne per pusę - už dyką niekas nestatė ir nestatys", - dėstė pašnekovas.
Pašnekovo teigimu, pastaraisiais metais statybos ne augo, bet šuoliavo - 20 proc., 30 proc. kasmet. Praėjusiais metais atlikta apie 20 proc. daugiau darbų, palyginti su 2006-aisiais. "Buvo didžiulis neatitikimas tarp poreikio ir pasiūlos, be abejo, ši situacija ir sukėlė didelius kainos šuolius, gal net neobjektyviai didelius. Viskas stos į savo vietas", - šios rinkos stabilumą prognozuoja jis.
Kitų statinių paklausa, anot pašnekovo, nesumažėjusi: pramonės, gamtosaugos objektai kaip buvo, taip ir yra statomi. "Procesas įsibėgėja. Jokios krizės nematau, tik tokių šuolių kaip buvo greičiausia nebebus", - tvirtino jis.
Roges ruošia vasarą
Užsakymų bado tvirtina nejaučiančios ir statybų bendrovės.
"Ratus ruošk žiemą, roges - vasarą. Bus sunku toms firmoms, kurios dirba neplaningai ir pastačiusios objektą vėl dairosi kito", - paprastai dėstė D.Vilkas. Jis nelinkęs vertinti, ar rinkoje juntamas persiorientavimas nuo gyvenamųjų namų į komercinės paskirties objektus. "Firma, kuri vertina savo veiklą, orientuojasi į rinkos pokyčius. Bet, kad vienų mažiau, kitų daugiau - metai iš metų svyruoja ši kreivė, tad sunku pasakyti", - apie komercinės paskirties ir gyvenamųjų namų statybas kalbėjo jis.
