Rengiamame Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) ir jo zonų ribų plane jo autoriai nori matyti vietą, kuri galėtų būti skirta kaip kompensacija sklypo Juodkrantėje, Miško g.21, savininkams.

"Per bendrojo pobūdžio planavimo dokumentus norima išspręsti nežinia kieno asmenines problemas", - piktinasi Neringos gyventojai. "Kristiana" priklauso žinomam verslininkui Benui Gudeliui.

Pardavė orą?

LŽ jau rašė, kad minėti kareivinių pastatai niekada nepriklausė Neringos savivaldybei. Vyriausybei nutarus privatizuoti šeimininkų neturintį turtą, savivaldybė jos teritorijoje esančius apleistus pastatus perdavė Valstybės turto fondui (VTF). Tačiau visi būtini dokumentai į sostinę buvo išsiųsti tik 1999-ųjų sausio 6 dieną, o kažkas jau pirmiau buvo pasirūpinęs, kad kareivinės būtų privatizuotos. Į privatizuojamų objektų sąrašą kareivinės buvo įrašytos dar 1998 vasario 23 dieną.

Pagal 1987-aisiais parengtą Miškotvarkos projektą minėtoje vietoje turėjo būti atsodintas miškas ir jokių statinių neturėjo likti. Mat tais metais, kai rengtas šis projektas, karinio dalinio teritorija jokiuose žemėlapiuose nebuvo pažymėta, nes tai buvo karinė paslaptis. Dėl tos pačios priežasties nebuvo suformuotas ir žemės sklypas. Juoba kad dvi 140 ir 155 kvadratinių metrų kareivinės ir 191 kvadratinio metro valgykla su visomis komunikacijomis buvo įrengtos ant unikalių parabolinių kopų. Geriausias būdas jas išsaugoti - užsodinti mišku, bet koks kasinėjimas ir statybos kopas naikina.

Vienintelė šių pastatų pirkėja buvo "Kristiana". Ši bendrovė 1999 metų pabaigoje už pirkinį sumokėjo pradinę kainą - 226 tūkst. litų.

2000-ųjų vasarį "Kristiana" ir VTF pasirašė pirkimo ir pardavimo sutartį, o po mėnesio sutartis buvo įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. Tačiau sklypo po pastatais ir aplink juos žemės nuomos sutarties "Kristiana" neturi iki šiol.

Prieštaringa padėtis

"Kristianos" savininkai stengėsi visais būdais įrodyti, kad tas turtas tikrai jiems priklauso. Jie net kreipėsi į teismą, kurio prašė juos įpareigoti mokėti žemės nuomos mokestį. Nors Neringos savivaldybė šio mokesčio kratėsi, 2004 metų rugsėjį Vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad "Kristiana" siekė suformuoti sklypą ir jį išsinuomoti, priteisė bendrovei mokėti nuomos mokestį.

Tad šiuo metu Neringos savivaldybei kasmet mokamas 13,8 tūkst. litų nuomos mokestis už deklaruojamą 1,1163 hektaro sklypą. Nors nė viena institucija detaliojo plano, kuriuo suformuojamas žemės sklypas, nederino. Tad ir nuomos sutarties Klaipėdos apskrities viršininkas su "Kristiana" sudaryti neturintis pagrindo.

Neigia siūliusi išeitį

Kaip vieną išeičių iš susidariusios situacijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė prieš kurį laiką vykusiame viešame KNNP ir jo zonų ribų plano pristatyme Nidoje pasiūlė numatyti vietą, kurioje būtų formuojami sklypai kaip kompensacija.

Tačiau vakar LŽ kalbinta R.Baškytė neigė tokias kalbas: "Kalbėjau apie tokias vietas, kuriose dar būtų galimos kokios nors statybos, bendrais bruožais. Miško g. 21 jokios statybos nėra numatytos. Aš pati neturėjau ir neturiu jokių interesų į šį sklypą. O ir sklypo niekur kitur perkelti negalima. Kita vertus, kaip jūs elgtumėtės savininko vietoj, kuris teisėtai iš valstybės įsigijo pastatus, o kitos valstybės institucijos jam draudžia tuo turtu disponuoti?"

Tačiau Neringos savivaldybės administracijos atstovai teigia, jog jų tikrai buvo prašyta pasiūlyti sklypus kitose vietose pajūryje tarp Juodkrantės ir Alksnynės arba prie pat kopų esančiame sklype, kuris 1993 metų Vyriausybės sprendimu 99 metams išnuomotas UAB Olimpinių rinktinių centras.

Negali įrodyti

Vienas itin aukštas pareigas Neringos savivaldybėje einantis asmuo tai patvirtino, tačiau prašė neskelbti jo pavardės. "Tik neminėkite manęs. Supraskite, situacija jau normalizavosi, lyg ir randame kompromisą dėl naujai rengiamo plano. Baisu, kad vėl visko nepagadintumėte," - kalbėjo jis.

Pašnekovas tikino, kad dar prieš dvejus metus jį ir Klaipėdos apskrities viršininką Vytautą Rinkevičių R.Baškytė tikrai buvo pasikvietusi aptarti minėto sklypo perkėlimo galimybių.

"R.Baškytė rodė į olimpinio centro žemę prie pat jūros. Tačiau to susitikimo protokolo, nors ir prašėme, iki šiol negavo nei Neringos savivaldybė, nei Klaipėdos apskrities administracija. Tad įrodyti nieko negalėtume", - tikino savivaldybės atstovas.

Klaipėdos apskrities viršininkas V.Rinkevičius LŽ patvirtino, kad tokio pasitarimo, surengto VSTT iniciatyva, išties būta.

"R.Baškytė norėjo tą problemą numesti mums. Tačiau negalime pasirašyti žemės nuomos sutarties, nes toje vietoje, ant parabolinės kopos, statybas draudžia įstatymai. Pasitarime dalyvavo ir B.Gudelis su savo advokatais. Jis piktinosi, esą net trečiojo pasaulio šalyse nebūna, kad negalima disponuoti savo turtu. Tačiau jis pirkdamas tas kareivines tikrai turėjo žinoti, ką galima toje vietoje daryti ir ko ne", - pabrėžė apskrities viršininkas.