Virš jo taip pat puikuosis arkos. Skirtumas tarp arkų Šeškinės stadione ir Durbano mieste tas, kad pastarajame arkos atliks atraminio elemento vaidmenį. Tad dėl jos būtinybės diskusijų nekyla. Į Vilniuje užmintą mįslę – ar dekoracija ne per brangi – atsakymų kol kas nepateikiama.
Sąmatą turbūt teks didinti
Pagal paskelbtą sąmatą nacionalinio stadiono projektui įgyvendinti ketinama skirti 370 mln. litų. Nors teigiama, kad stadionas bus šiuolaikiškas, atitinkantis tarptautinius standartus, pasižymintis technologinėmis naujovėmis, jo projektas sulaukia nemažai kritikos. Pirmiausia abejojama stadiono funkcionalumu, pabrėžiama, kad projektas pasenęs, nežengia išvien su šiandieniniais poreikiais.
Ypač daug kritikos dabartiniam stadiono projektui pažėrė sportininkai. Sužinoję, kad dekoracijos detalei ketinama išleisti dešimtis milijonų litų, jie netveria pykčiu.
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius įsitikinęs, kad pinigus, užuot juos paleidus vėjais, galima panaudoti šalies sportų salių renovacijai. „Tai – per didelė prabanga“, – išrėžė L.Varanavičius.
Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas irgi sutinka, kad keliasdešimt milijonų litų kainuojanti arka būtų per didelė prabanga. Tačiau politikas neatmetė galimybės, kad ji iškils. Suprantama, bendra sąmata tuomet būtų didinama.
„Vis tik statydami stadioną išliesime pamatus, kad vėliau būtų galimybė statyti arką, jei atsiras pinigų. Kol kas jos statyti neplanuojama“, – dėstė vicemeras.
Nacionalinis stadionas bus statomas dviem etapais. Pirmojo etapo darbus numatyta baigti iki 2009 m. birželio. Per tą laikotarpį planuojama pastatyti konstrukcijas, įrengti aikštę, vietas žiūrovams, atlikti kitus būtiniausius darbus, kad stadionas galėtų tenkinti minimalius poreikius. Šiems darbams atlikti numatyta sunaudoti 280 mln. litų. Arka šiuo etapu nebus statoma.
Antruoju stadiono statybos etapu būtų atliekami kiti darbai ir panaudoti likę 90 mln. litų.
Alternatyvos – brangesnės
Nacionalinio stadiono projekto autorius architektas Algimantas Nasvytis dėstė, kad arka virš stadiono nebūtų tik dekoracija. Joje būtų sumontuotas apšvietimas, sniego svorio stabilizavimo centras. Arka trosais būtų sukabinta su stogu virš tribūnų. Esant dideliam sniego kiekiui arka būtų reikalinga kaip stogą stabilizuojantis elementas.
Architektų autoritetu laikomas A.Nasvytis paneigė kalbas, kad arka suprojektuota nusižiūrėjus į kitų pasaulio stadionų projektus. „Pirmame stadiono projekte, kurį parengiau dar 1988 m., arka buvo suprojektuota. Nors šis architektūrinis sprendimas tuomet neturėjo analogų, užsakovai jos atsisakė – trūko žinių, kaip ją eksplotuoti“, – rodydamas pirmą stadiono projektą pasakojo A.Nasvytis.
Architekto nuomone, per 220 metrų ilgio, per vidurį susiaurėjančią ir stadioną išilgai apglėbiančią arką racionalu būtų pastatyti pirmuoju statybų etapu. Jei arką reikėtų montuoti jau įrengus aikštę, bėgimo takus, darbus atlikti būtų kur kas sudėtingiau.
Arkos galima būtų atsisakyti pasirinkus kitokius variantus. Tačiau kaip pavyktų kompensuoti šios konstrukcijos funkcijas ir kiek visa tai kainuos – neapskaičiuota. A.Nasvytis neatmeta galimybės, kad alternatyvūs konstrukciniai sprendimai gali atsieiti brangiau nei numatyta arka.
Areną bus galima uždengti
Architektas Leonardas Vaitys, paprašytas pakomentuoti nacionalinio stadiono projektą, pasirinktų sprendimų pernelyg nekritikavo. Arka jam taip pat neužkliuvo.
„Ji nėra tik dekoratyvinė. Arka su elipsės formos stogo konstrukcija virš tribūnų sudaro vientisą konstrukcinę schemą. Šis sprendimas leidžia tentais uždengti visą areną. Stadiono sporto renginių apšvietimas yra originaliai įmontuojamas į elipsės formos tribūnų stogo konstrukciją, o papildomas apšvietimas būtų įmontuojamas arkoje“, – kolegos sprendimą gynė L.Vaitys.
Jo teigimu, tarptautiniai standartai, susiję su apšvietimo erdvėmis, persirengimo, žurnalistų darbo, administracijos ir kitomis patalpomis, iš esmės yra tenkinami. Tik patalpų, skirtų konferencijoms, kaip ir liftų skaičius, gali būti didesnis.
L.Vaitys atkreipė dėmesį, kad po tribūnomis esančių patalpų plotai, palyginti su pirmu techniniu projektu, padidėjo dvigubai ir šiandien sudaro 20 tūkst. kv. metrų. O už pagrindinio stadiono arenos numatytos trys futbolo aikštės, viena jų – su 400 m ilgio bėgimo takais. Taip pat planuojamas lengvosios atletikos maniežas ir SPA centras.
Mato daugybę trūkumų
Lietuvos futbolo federacijos vadovas L.Varanavičius įsitikinęs, kad projektą būtina koreguoti. Kitaip kokybiško statinio neverta laukti.
Sporto pasaulio kuluaruose kalbama, kad reikėtų stabdyti stadiono statybos darbus, pasamdyti šioje srityje patirties turinčią tarptautinę kompaniją, kad ši peržiūrėtų projektą. Stadiono statybas derėtų pradėti tik pataisius projektą. Korekcija darbus nutęstų beveik metams, bet užtat visi galėtų džiaugtis tarptautinius standartus atitinkančiu statiniu.
L.Varanavičiaus teigimu, saugumo tikslais numatytas apsauginis griovys pasaulyje laikomas atgyvena, o evakuacijos atveju jis sukeltų daugiau bėdų, nei gelbėtų. Pagal dabartinį projektą trūksta patalpų žaidėjų persirengimo kambariams įrengti, apšilimo aikštelių, patalpų žurnalistų darbui, konferencijų salių, per mažai numatyta ir liftų.
Nacionalinio stadiono projektą vertinę Vokietijos ekspertai irgi pažėrė pastabų. Jie siūlo išplėsti VIP (ypač svarbių asmenų) patalpas: įrengti patogesnes ir didesnes ložes. Stadione taip pat siūloma įrengti patalpas, kuriose būtų galima organizuoti konferencijas ir seminarus. Rekomenduojama padalyti stadiono tribūnas į atskiras zonas, kad per varžybas žiūrovai negalėtų vaikščioti iš vienos į kitą.
Dirbs kartu su vokiečiais
L.Varanavičius nuogąstauja, kad miesto valdžia nelinkusi atsižvelgti nei į vokiečių, nei į Futbolo federacijos išsakytas pastabas. Vilniaus miesto vicemeras E.Lementauskas su tuo nesutinka. Esą savivaldybė prašė projektuotojų atkreipti dėmesį į ekspertų išvadas ir padidinti stadiono funkcionalumą.
Vicemero teigimu, atsižvelgus į užsienio projektuotojų pastabas nebeliks ir apsauginio griovio, kuris buvo numatytas ankstesniajame projekte. Jis bus uždengtas, o jame sutalpintos komunikacijos. Siekiant sutaupyti sumažinta pirminiame projekte numatyta platforma, kuria bus galima patekti į stadioną.
Vicemeras nepritaria nuomonei, kad reikėtų atidėti projekto įgyvendinimą. Jo teigimu, reikia daryti viską, kas įmanoma, kad stadionas būtų baigtas statyti iki 2009 m., kai minėsime Lietuvos vardo tūkstantmetį, o Vilnius taps Europos kultūros sostine.
Projektas gyvuoja jau du dešimtmečius
Nacionalinį stadioną dar prieš 20 metų suprojektavo architektas A.Nasvytis. Tuomet pradėtos stadiono statybos netrukus buvo sustabdytos. Šių metų rudenį Vilniaus savivaldybė nusprendė atnaujinti darbus stadiono statybvietėje. Nacionalinį stadioną toliau statys bendrovė „Veikmė“. Vyriausybė stadionui jau yra skyrusi 200 mln. litų. Tačiau manoma, kad tiek lėšų stadiono statyboms neužteks.
Vilniaus valdžia nacionalinį stadioną norėtų pastatyti iki 2009 m., kai Vilnius taps Europos kultūros sostine.
Stadionas dvynys
Pietų Afrikos Respublikos mieste Durbane iki 2010 m., kai šioje šalyje vyks Pasaulio futbolo čempionatas, turėtų išdygti Karaliaus Senzangakhonos stadionas.
Stadione, kuris atsieis daugiau nei 250 mln. JAV dolerių (apie 600 mln. litų), galės tilpti 70–80 tūkst. sporto aistruolių. Požeminėje aikštelėje bus vietos 10 tūkst. automobilių.
Stadiono aukštis sieks 45 m, o virš jo į 100 m aukštį iškils dvi 30 aukštų arkos, iš kurių lankytojų akims atsivers panoraminiai vaizdai. Statomas stadionas yra vos už kilometro nuo Indijos vandenyno.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
„Achemai“ grės bankrotas
Už ateities televiziją teks mokėti
