Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė, kad čia neteisėtai pakeista žemės sklypo paskirtis, numatant komercinę statybą.
O vietoj leidžiamų 12 metrų aukščio namų, statomi 30–ties metrų.
Tačiau tokių klausimų iki šiol nekilo nei Palangos savivaldybės, nei Klaipėdos apskrities valdininkams.
Anot inspekcijos vadovo, jau nustatyta per dešimt panašių atvejų, kai parengti atskirų sklypų detalieji planai neatitinka nei Palangos generalinio plano, nei šio kurorto senosios dalies, nei Šventosios gyvenvietės detaliųjų planų.
„Šiuo metu beveik baigiamas detalaus plano patikrinimas ir rengiama medžiaga prokuratūrai“, – sako Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas Antanas Lukošius.
Dabartinis meras Remigijus Alvydas Kirstukas visos atsakomybės prisiimti nelinkęs, nes esą daugelis pažeidimų padaryta prie ankstesnės valdžios ir daugelis specialistų jau nebedirba.
Susipažinęs su inspekcijos tyrimo išvadomis dėl statybų Palangoje, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas konstatavo, kad padėtis skandalinga. Ir už tai atsakomybę turi prisiimti Aplinkos ministerijos, Palangos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities valdininkai.
Aplinkos ministerija teigia esą įstatymų pakanka, baudos padidintos dešimteriopai, tačiau apskritys nekontroliuoja ir nebaudžia pažeidėjų.
„Reikėtų pertvarkyti šią sistemą, kad padaliniai, dabar esantys apskrityse, būtų tiesiogiai pavaldūs centrinei institucijai kaip anksčiau.
Nes matom, kad tik mūsų centrinei inspekcijai įsikišus bylos nukeliavo į prokuratūrą, kuri atidavė teismams“, – tvirtina Aplinkos ministerijos Teisės departamento direktorius Robertas Klovas.
Galimai neteisėtų statybų pajūryje tikrinimas dar nebaigtas. Keletas bylų jau pasiekė teismą, dar aštuonias artimiausiu metu ministerija perduos prokuratūrai, kad ši apgintų viešąjį interesą.
Ikiteisminį tyrimą savo ruožtu atlieka ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Didelės statybos Smiltynėje
Tuo metu Klaipėdos valdžia prašo pritarti dar vienoms statyboms Smiltynėje, nors šiems verslininkų užmojams prieštarauja architektai ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Vietoj sovietmečiu nebaigtų statybų, virtusių griuvėsiais, verslininkai ketina statyti viešbutį.
Keturių, 15 metrų aukščio, pastatų komplekse, anot jų, būtų 60 apartamentų, SPA centras, restoranas.
Beveik 70 vietų automobilių stovėjimo aikštelę idėjos autoriai nori įrengti ne prie viešbučio, o šalia esančioje aikštelėje.
Tad į paplūdimius prie Naujosios perkėlos atvykstantiems poilsiautojams, pasak tam prieštaraujančių architektų, vietos aikštelėje nebeliktų.
„Projektuojama visiškai uždara teritorija privatiems žmonėms, kur iš esmės nei miestiečiai, nei Kuršių nerijos svečiai nelabai galės užeiti.
Ir, žinoma, aukštingumas – 15 metrų statiniai prie pat kopos. Aš nežinau tokio statinio Kuršių nerijoje“, – aiškina Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.
Tokio viešbučio idėjai prieštaravo ir Kuršių nerijos parko vadovai, nes nauji statiniai čia esą negali viršyti 10 metrų ir gali būti skirti tik paplūdimiuose poilsiaujantiems aptarnauti.
Klaipėdos meras tvirtina, jog kategoriškai prieštaraujančiųjų statybai nebuvo, nors ir sulaukė nemažai pastabų.
„Stovi pakankamai apleisti griuvėsiai, kuriuos vienaip ar kitaip reikia sutvarkyti. Kas ten bus ateityje, įvertins ir projektuotojai, ir architektai.
Šiaip iš esmės savivaldybė neprieštarautų, kad ten atsirastų naujas statinys“, – teigia Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.
Mero prašymu, apskrities viršininkas verslininkų projektinius siūlymus svarstyti jau pateikė Aplinkos ministerijai - esą pagal Pajūrio juostos įstatymą reikia Vyriausybės sutikimo.
Kaip uostamiesčio valdininkų laiminamus verslininkų planus prie kopų statyti didelį viešbutį įvertins Aplinkos ministerijos specialistai, paaiškės iki mėnesio pabaigos.
