Didžiausia ekonominė ir socialinė krizė Naująją Akmenę ištiko, kai savo pajėgumą sumažino "Akmenės cementas". Per trumpą laiką iš 8 tūkst. darbuotojų įmonėje liko vos per 1,5 tūkstančio. Jauni žmonės netrukus rado darbo aplinkiniuose miestuose, išvyko dirbti į užsienį. Mieste ištuštėjo keli bendrabučiai ir daugiabučiai. Apleistus pastatus nuniokojo metalo vagys ir benamiai.
V.Baltrušaitis prisiminė užklupęs keletą vagių, tačiau nieko nesiėmęs: "Dalį apleisto bendrabučio buvome įsigiję ir mes. Stengiausi saugoti nors tai, kas liko, tačiau rankos nusviro. Graudus vaizdas - vargšas benamis senukas dieną mėgina nupjauti radiatorių. Gal už tai gaus pavalgyti ar išgerti. Dabar apleistuose pastatuose - tik šiukšlės."
Klesti butų verslas
Butų kainos Naujojoje Akmenėje šoktelėjusios dešimtis ir šimtus kartų. Jie noriai perkami ne nuolat gyventi, o dėl galimybės uždirbti. Tokie butai išnuomojami, o vėliau perparduodami. V.Baltrušaitis priminė, kad vien per "Mažeikių naftos" kapitalinį remontą Naujojoje Akmenėje apsigyveno per 70 užsieniečių.
Artimiausius trejus metus butus nuomos "Akmenės cemento" darbininkai, kurie diegs "draugiškos aplinkos" gamybos liniją. Už jiems išnuomotą butą galima tikėtis iki 2 tūkst. litų.
Verslininko žodžius LŽ patvirtino viena šiaulietė, kuri už 90 tūkst. litų neseniai pirko butą sūnaus vardu. Ji neslėpė, kad po kiek laiko šį nekilnojamąjį turtą parduos. "Jo vertė neturėtų mažėti, nes Naujojoje Akmenėje butų kainos dar kelis kartus mažesnės, nei visoje šalyje", - tvirtino moteris, panorusi likti nežinoma.
Tačiau V.Baltrušaitis suskubo raminti karštakošius, kurie sumanytų pirkti butų Naujojoje Akmenėje. "Mažeikiuose jau būta panašaus atvejo. Butai ir jų nuoma dėl "Mažeikių naftos" kapitalinio remonto neregėtai pabrango. Kai kurie žmonės ėmė paskolas, pirko butus ir juos brangiai nuomojo. Tačiau lazda atsisuko antru galu. Remontas baigėsi, nuomininkų sumažėjo, o paskolos dar negrąžintos. Bankai nutraukia būsto paskolų sutartis su dešimtimis nemokių klientų", - pasakojo V.Baltrušaitis.
Naujojoje Akmenėje pirkti butus suskato ir užsieniečiai. Pavyzdžiui, baltarusiai, daugiausia užsiimantys automobilių verslu, perka butą tik tam, kad turėtų Lietuvoje nuosavybę. Tuomet jiems lengviau gauti nuolatinę vizą. Nemažai Baltarusijos piliečių neslepia norintys įsidarbinti ir gyventi Lietuvoje.
Griaus arba renovuos
Naujojoje Akmenėje beveik nėra verslo patalpų, todėl parduotuvės, kirpyklos, įvairios kontoros įsikuria butuose. Prieš kurį laiką mieste pasirodė verslininkai iš Ispanijos, kurie supirko ištisus ištuštėjusius penkiaaukščius ir tikino juos paversiantys viešbučiais. Tačiau kol kas jie užsiima butų verslu ir superka aplinkines žemes. Kalbomis liko ir idėjos įkurti mieste padangų "Continental" gamyklą.
Naujosios Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorė Jadvyga Dunauskaitė dėl pamėkliškų bendrabučių rami. Vieną jų, esantį šalia kelio į Naująją Akmenę, netrukus nugriaus prekybos centro statytojai: "Detalusis planas jau parengtas. Norėtume, kad statybos įvyktų dar šį pusmetį. Skubinome gyventojus, kad kuo greičiau išsikeltų", - pasakojo J.Dunauskaitė.
Anot jos, V.Kudirkos gatvės 9 numeriu pažymėtame bendrabutyje bus įrengta viešoji biblioteka, konferencijų salė, kitos visuomeninės patalpos. Bibliotekai Naujoji Akmenė turėtų gauti 1 mln. litų iš Valstybės investicinės programos. Akivaizdu, kad šių lėšų nepakaks bent vienam bendrabučio aukštui sutvarkyti. Tačiau savivaldybės administracijos direktorė įsitikinusi, kad gyvenimas mieste gerėja.
Gyvena tarsi užribyje
Ramučių gatvėje stovintis tuščias penkiaaukštis gyvenamasis namas savivaldybei nerūpi. Jis jau privačiose rankose. Namą prieš trejus metus už daugiau nei 80 tūkst. litų nupirko minėtieji ispanai. Deja, per šio daugiabučio pirkimo vajų niekas nepastebėjo vieno žmogaus, kuris taip ir liko čia gyventi - be vandens, šildymo, kanalizacijos.
Belangį namą košia skersvėjai. Viskas, ką buvo galima išnešti, jau išvogta. Kas liko - sulaužyta, sugriauta. Penktame aukšte - vienintelės durys ant vyrių. Jos iš vidaus perkaltos ilgomis vinimis. Matyt, dėl to, kad niekas nebandytų durų išspirti ar išstumti.
44 metų Irina Kvietkienė šį kampinį butą nusipirko prieš trejus metus už 3 tūkst. litų. Tada namas buvo pilnas žmonių. Po kelių mėnesių padėtis pasikeitė tarsi per karą - visi butai ištuštėjo. Moteriai kadaise už butą buvo pasiūlyta 800 litų. "Už tiek nieko nebūčiau nusipirkusi, - prisiminė I.Kvietkienė. - Kur man eiti? Kur gyventi? Taip ir likau."
Vieną dieną moteris pasirašė dokumentą, kuriuo atsisakė įvairių komunalinių paslaugų. Popierių pakišo UAB "Akmenės energija" direktorius Albertas Valančius. Nuo tos akimirkos į avarinės buklės name gyvenančią I.Kvietkienę jau niekas nekreipė dėmesio. "Gal tai buvo mano klaida, gal turėjau nepasirašyti. Dabar iš manęs visi tik juokiasi. Išjungė šildymą, vandentiekį, kanalizaciją. Ačiū Dievui - paliko elektrą ir dujas", - guodėsi moteris.
Tarp apšerkšnijusių sienų
"Aš ne "bomžė", negirtuokliauju, nevagiu, neturiu skolų už dujas ir elektrą. Mano vyras mirė prieš daugelį metų. Kodėl turiu taip gyventi? Ar dar kur nors matėte šitaip gyvenantį žmogų?" - klausė moteris.
Ji nuėjo į koridorių ir perbraukė delnu per sieną - šerkšnas. Nors lauke jau teigiama temperatūra, visai neseniai įšalusios sienos dar ilgai šarmoja. Koridoriaus grindis dengia ledas. Vonia ir tualetas seniai nenaudojami. Šviesą moteris įjungia "apsidraudusi" rankogaliu - per sudrėkusius jungiklius kerta elektra.
"Man pasakė - avarinės tarnybos nekviesk, niekas čia nevažiuos. Jau du kartus pažįstamas elektrikas iš naujo tvarkė elektros instaliaciją, laidus chuliganai nutraukė. Dujininkai tik paprašė - vos išsikrausčiusi pranešk - reikės dujas užsukti. Suprantu, kad man elektrą ir dujas paliko tik iš geros širdies", - kalbėjo I.Kvietkienė.
Tačiau moteris stengiasi gyventi tvarkingai. Svetainės kampe - tėvo portretas, keletas vaikystės nuotraukų ir šventųjų paveikslų, prie lango baltoje vazoje - trys dirbtinės rožės. Mažytis pigus televizorius, senovinis patefonas.
Virtuvėje taip pat kiek įmanoma tvarkinga. "Per daug negaliu tvarkytis - vandenį taupau, - I.Kvietkienė iš po stalo ištraukė plastikinį penkialitrį butelį. - Turiu sodą ir šulinį kitame miesto gale. Dviračiu nemoku važiuoti, stumiuosi jį, prisipilu vandens ir parsivežu du tokius butelius."
Nepraranda vilties
Moteris tikino bijanti kažką bloga pasakyti - gal šiuo metu jai kas nors stengiasi parūpinti normalų būstą. I.Kvietkienei jau dukart buvo siūlyta kraustytis gyventi kitur. Vieną kartą - į savivaldybės butą. I.Kvietkienė atsisakė, nes būtų praradusi savo nuosavybę. Kitas pasiūlytas būstas moteriai nepatiko, nes jam reikėjo didelio remonto, o pinigų nebuvo.
I.Kvietkienė vis dėlto viliasi išsikraustyti. Dabar šio buto teigia negalinti palikti nė minutei. Tuoj pat atsirastų norinčiųjų įsibrauti ir jį nusiaubti - taip nutiko visiems kitiems namo butams.
