Ugninės kiaulės metai prasidėjo nelaime – šimtamečio senumo namo griūtimi Vilniaus senamiestyje. Šiaulių gatvėje į žemę susmuko namo kampas. Pradėjus aižėti sienoms, vienmarškiniai iš griūvančio namo išsigelbėję gyventojai iki šiol tebesapnuoja košmarus. Ši nelaimė įprastą gyvenimo ritmą sujaukė ne tik dešimčiai nukentėjusių šeimų, bet ir visame kvartale gyvenantiems, dirbantiems vilniečiams. Įvykio kaltininkai iki šiol neišaiškinti.
Keliasdešimt klaipėdiečių, metų pradžioje planavę apsigyventi naujos statybos daugiaaukštyje šalia Senosios turgavietės, užuot džiaugęsi įkurtuvėmis, buvo priversti kreiptis į teismą ir bylinėtis su būstų pardavėju. Precedento neturintis konfliktas tarp daugiaaukščio savininko – Laivyno inžinerijos centro (LIC) – ir naujakuriais tapti turėjusių klaipėdiečių tęsiasi jau metus. Butus šiame name rezervavę žmonės įkurtuvių išvakarėse sužinojo, kad būstai kainuos dvigubai brangiau, taip pat teks išsipirkti bendrojo naudojimo patalpas ir iš LIC nuomotis žemę. Su šiomis sąlygomis nesutinkantys klaipėdiečiai savo teises tebegina teismuose.
Būsto rinkoje jaučiamas sąstingis. Palyginę šių ir praėjusių metų sausio mėnesio duomenis, ekspertai pastebėjo, kad rinka smuko apie 7 proc.
Seimas priėmė Žemės įstatymo pataisas, kurios panaikino galimybę valstybinę žemę mainyti į privačią ir kitą nekilnojamąjį turtą.
Nuspręsta išjudinti senų daugiabučių renovaciją. Vasario 22 d. bendru aplinkos ir finansų ministrų įsakymu, Vyriausybei pritarus, valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo taisyklės buvo papildytos nauja nuostata – energiniu požiūriu efektyviems projektams įgyvendinti valstybės parama didinama iki 50 proc.
Kovo 11-oji, Valstybės Nepriklausomybės diena, tapo skaudžiu išbandymu Vilniaus Žirmūnų gatvės 93 namo gyventojams. Bendrabučio tipo name kilęs gaisras nusinešė net šešių žmonių gyvybes. Į mirtinus spąstus patekę gyventojai duso nuo ugnies ir dūmų, išsigelbėti per avarinius išėjimus negalėjo, nes jie buvo užversti senais rakandais. Šis įvykis ir po kelių dienų Naujininkų ir Naujosios Vilnios rajonuose užsiliepsnoję daugiabučiai privertė suklusti valdžios atstovus. Nuspręsta tikrinti, kaip daugiabučiuose laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Nors akivaizdu, kad miesto plėtrą numatantis dokumentas buvo reikalingas kaip oras, kilo diskusija, ar nepaskubėta, ar viskas detaliai išnagrinėta.
Didmiesčiuose atsirado aukštos klasės biurų patalpų stygius. Trūkumas ypač buvo jaučiamas Vilniuje. Dėl to biurų nuomos kaina šoktelėjo 7–10 proc.
Smarkiai išaugo statybinių medžiagų, ypač cemento, poreikis. Medžiagų tiekėjai nebespėjo parūpinti statybininkams reikiamo kiekio mineralinės vatos, gipso kartono. Medžiagų poreikis išaugo beveik 30 proc.
Vyriausybė patvirtino pakeitimus dėl visuomenės dalyvavimo planuojant teritorijas. Itin pailginti terminai, per kuriuos planavimo organizatorius privalo raštu atsakyti asmenims, pateikusiems pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų. Taip siekiama labiau apsaugoti žemės sklypo savininko, naudotojo ar valdytojo teises.
Unikalūs Vilniaus koncertų ir sporto rūmai vėl sugrąžinti visuomenei. Vilniaus miesto savivaldybės ir Ūkio banko investicinės grupės atstovai pasirašė preliminarų susitarimą dėl rūmų pirkimo–pardavimo. Savivaldybė pastatą iš verslininkų išpirko už 25 mln. litų. Po pusantrų metų trukusių atnaujinimo darbų balandžio 18-ąją Vilniuje atidarytas prekybos centras „Gedimino 9“. Prieš lipant ant pastolių atlikta daug paveldosaugos tyrimų, siekiant atkurti fasado autentiškumą. Statybininkai atkasė ir atidengė dalį gynybinės sienos, originalų ornamentą ant jos. Projektas atsiėjo 120 mln. litų.
Kaune atidarytas didžiausias mieste prekybos ir pramogų kompleksas „Akropolis“. Jis išsidėstęs beveik 5 ha plote, buvusios gamyklos „Kauno audiniai“ teritorijoje. Bendrasis centro plotas siekia beveik 82 tūkst. kv. metrų.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje atidarytas modernus A klasės 30 tūkst. kv. metrų ploto logistikos centras „Kaunas Terminal“.
Klaipėdoje patvirtintas svarbiausias miesto teritorijų tvarkymo ir plėtros dokumentas – naujasis uostamiesčio bendrasis planas. Jame numatyta, kad miestas plėsis į jūrą: nuo Karklės iki Neringos 150 metrų pločio jūros juosta taps Klaipėdos teritorija. Bendrasis planas išvaduos Danės krantus nuo pramonės. Čia bus statomi gyvenamieji namai, biurai, restoranai, viešbučiai ir parduotuvės. Nebeliks grūdų gamyklos ir Trinyčių fabriko, vietoj jų iškils gyvenamieji kvartalai. Pamaryje esančios „Klaipėdos laivų remonto“ ir „Laivitės“ bendrovės vietą užleis gyvenamiesiems ir komerciniams kvartalams. Bendrajame plane neliko vietos tiltui iš Klaipėdos į Smiltynę. Tačiau mieste planuojama pastatyti dar vieną tiltą per Danę. Naujas bendrasis planas savivaldybei kainavo apie 380 tūkst. litų.
Nugriautas ilgą laiką merdėjęs Klaipėdos kojinių fabrikas, esantis prie Baltijos prospekto, Vilniaus gatvės ir Šilutės plento žiedo. Jo vietoje išdygs prekybos centras „Senukai“ ir keletas kitų parduotuvių. Bendrovė „Senukai“ apleistą Kojinių fabriką iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos už 6 mln. litų nusipirko dar 2003-iaisiais.
Priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kurie savivaldybėms leidžia daugiau laiko rengti projektavimo sąlygas. Taip pat pailginami bendri statybų vykdymo terminai. Pataisos numato ir tai, jog rekonstruodamas ar kapitališkai remontuodamas statinius, statytojas turi gauti visų, o ne daugumos, kaip anksčiau, bendraturčių sutikimą.
Klaipėdos savivaldybės organizuotame aukcione už 8,8 aro sklypą Melnragėje, Nėgių g. 2, pirkėjas pasiūlė 1,5 mln. litų, arba po 169 tūkst. litų už arą. Tai buvo rekordinė už valstybinę žemę pasiūlyta suma. Pradinė šio komercinės paskirties sklypo kaina buvo 510 tūkst. litų. Tačiau potencialus pirkėjas žemės pirkimo–pardavimo sutarties taip ir nepasirašė.
Uostamiestyje atidarytas naujas 4500 kv. metrų ploto Namo inžinerijos ir interjero centras – NIC. Dviejų aukštų su rūsiu specializuotas prekybos centras šalia Naujosios perkėlos buvo pradėtas statyti praėjusių metų liepą. NIC pastato išskirtinumas – viršutinio aukšto fasado forma, kuri pabrėžia statinio modernumą. Projektuojant pastatą ir kuriant jo interjerą buvo įgyvendinamos šiuolaikinės idėjos.
Vilniuje, šalia universalios „Siemens“ arenos, duris atvėrė „Vichy“ vandens pramogų parkas, kuriame sukurta Polinezijos atmosfera. Parko tematiką sukūrė Ispanijos bendrovė „Amusement Logic“, atrakcionus gamino Olandijos įmonė „Van Egdom“. Į „Vichy“ vandens pramogų parką įmonių grupė „Rubicon group“ investavo 72 mln. litų.
Kaune surengtas urbanistinių idėjų pleneras, kuriame siūlyta, kaip įkvėpti gyvybę dešiniajam Neries krantui. 24 ha teritorijoje ketinama statyti gyvenamuosius namus, biurus, parduotuves, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus, įrengti krantinę visų miestiečių poilsiui. Ateities planuose – pėsčiųjų tiltas į Senamiestį.
Kaune atidarytas keturių žvaigždučių viešbutis „Daugirdas“. Jis pripažintas sėkmingiausiu 2007 m. turizmo projektu. Naujas statinys ypatingas ir tuo, kad istorinius stilius sujungė su šiuolaikine architektūra.
Kauno miesto savivaldybė nutraukė derybas su sporto rūmus Nemuno saloje projektavusia Prancūzijos bendrove „Bouygues Bâtiment International“ ir atnaujino projektavimo sutartį su architektu Eugenijumi Miliūnu.
Klaipėdos miesto taryba patvirtino uostamiesčio aukštybinių pastatų išdėstymo schemą – specialųjį planą. Aukštus pastatus leista statyti ir Klaipėdos istorinėje dalyje.
Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų palūkanos peržengė
7 proc. ribą ir nuo tol sparčiai artėja prie 8 proc. ribos. Būsto paskolas paėmusiems gyventojams ir besiruošiantiems jį pirkti ši žinia sukėlė paniką. Sumažėjo tiek naujos, tiek senos statybos būsto paklausa, pardavimo skaičius.
Registrų centre užfiksuotas sandorių skaičiaus mažėjimas. Sandorių dėl gyvenamųjų pastatų skaičius sumažėjo apie 25 proc.
Rugpjūčio mėnesį statybose įvyko daugiausia nelaimingų atsitikimų. Trys jų nusinešė žmonių gyvybes. Dažniausiai žmonės susižaloja arba žūsta nukritę, virstant arba pasislinkus kroviniams, griūvant statiniui, gavus elektros iškrovą.
Kaune baigtas statyti naujas prestižinis kvartalas „Aušros namai“. Jis iškilo buvusios baldų gamyklos „Karigė“ teritorijoje. Lietuvos pramonininkų konfederacija paskelbė, kad konkurse, kuris verslo bendruomenėje laikomas svarbiausiu vertinant įmonių sukuriamus produktus, projektas „Aušros namai“ įvertintas aukso medaliu.
Butų nuomos kaina dėl išaugusios paklausos didmiesčiuose šoktelėjo 20–30 proc. Nuomojamo būsto stygius atsirado po atostogų studentams grįžus mokytis.
Sostinėje atidarytas analogų neturintis stilingo laisvalaikio ir mados kompleksas „Vilniaus vartai“. Kompleksą bendrovė „Ranga group“ pradėjo statyti 2004 m. Dalis pastatų iškilo virš tunelio, kuriuo driekiasi Geležinio Vilko gatvė. Bendras komercinis „Vilniaus vartų“ plotas siekia apie 12 tūkst. kv. metrų. Čia duris atvėrė garsių pasaulyje prekės ženklų parduotuvės, prabangūs restoranai, naktinis klubas.
Vilniuje atidaryta nauja Seimo posėdžių salė, kurios statyba mokesčių mokėtojams atsiėjo 32 mln. litų. Antrųjų parlamento rūmų rekonstrukcijai reikėjo dar 23 mln. litų.
Karmėlavoje pradėtas statyti naujas keleivių terminalas, kurį žadama atidaryti kitų metų pavasarį. Į šį statinį planuojama investuoti 69 mln. litų.
Parduota mažiausiai nekilnojamojo turto už bet kurį kitą šių metų mėnesį. Registrų centro duomenimis, lapkritį gyvenamųjų pastatų parduota tik 544, kitais mėnesiais jų skaičius viršydavo tūkstantį. Perpus sumažėjo sandorių dėl žemės sklypų ir sodo pastatų skaičius. Lapkritį sudarytas tik 2891 žemės sklypų pardavimo sandoris, o sodo pastatų parduota tik 148.
Architekto E.Miliūno studija pirmą kartą Kauno visuomenei pristatė patobulintą sporto rūmų Nemuno saloje projektą, be audringų diskusijų jam pritarė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. Iki 2007 m. pabaigos autoriai įpareigoti parengti techninį arenos projektą.
Pastebėtas nekilnojamojo turto kainų Kaune mažėjimas. Butų blokiniuose namuose, esančiuose atokesniuose rajonuose, kainos krito 10 ir daugiau procentų. Žemės sklypų kainos taip pat pradėjo mažėti.
Kauno rajone, prie magistralės „Via Baltica“, atidarytas logistikos komplekso pirmasis centras. Kompleksas pretenduoja tapti didžiausiu Baltijos šalyse. „Via Baltica Logistic“ užima 25 tūkst. kv. metrų, į pirmą logistikos miesto dalį investuota 50 mln. litų. Iš viso čia iškils trys sandėliai, kurių bendras plotas sieks 56 tūkst. kv. metrų.
Kauno bendrovė „Mitnija“ pirmoji į šalį atsivežė darbininkų iš Kinijos. Nuo šiol jų statybų aikštelėse sukasi apie 80 kitataučių. Iš Rytų pasikvietę darbščių, pareigingų darbininkų, kurie laikosi visų saugos reikalavimų, dirbdami nevartoja alkoholio, verslininkai savotiškai pagrūmojo išpuikusiems ir atsainiai į darbus žiūrėjusiems lietuvių statybininkams.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Komisija įvertino R.Taraškevičiaus, turinčio apie 70 proc. bendrovės „Klaipėdos monolitas“ akcijų, dalyvavimą Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose ir pirmininkavimą uostamiesčio tarybai tvirtinant detaliuosius žemės sklypų, kuriuose ši bendrovė atlieka statybos darbus, planus. VTEK nusprendė, kad R.Taraškevičius nevykdė prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė įstatymo reikalavimus tokiais atvejais nusišalinti.
Uostamiestyje atidarytas Šiaurės prospektas, sujungęs Kretingos ir Liepų gatves. Šis kelias ne tik sumažino automobilių grūstis šiaurinėje miesto dalyje, bet ir leido krovininiam transportui lengviau pasiekti uostą. Prospektas yra šiaurinio išvažiavimo kelio iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalis. Iš viso šio kelio ilgis sieks apie 4 km. Atidaryto prospekto ilgis sudaro bemaž pusę ruožo. Viso šiaurinio išvažiavimo kelio iš uosto projekto vertė – 77,54 mln. litų. Objektas turėtų būti pabaigtas 2008-ųjų sausį.
Galutinai nuspręsta, kad reikia griauti Profsąjungų rūmus ant Tauro kalno Vilniuje. Sostinės savivaldybė su dabartiniais statinio šeimininkais bendrove „VIPC Vilnius“ šioje vietoje planuoja statyti Tautos namus. Naujame pastate numatoma įrengti ir patalpas komercijai, o jam suprojektuoti skelbs tarptautinį konkursą.
Kaune užbaigtas bemaž trejus metus statytas naujas kvartalas – Fredos miestelis. 8 ha teritorijoje pastatyta 260 butų, 100 blokuotų ir 14 individualių namų, sukurta bendra kvartalo infrastruktūra.
Šalia Klaipėdos, Palangos plente, greta Jakų žiedo, atidarytas didžiausias Vakarų Lietuvoje ir antrasis šalyje statybinių medžiagų ir namų dekoravimo centras „Ermitažas“. 12 tūkst. kv. metrų plote įsikūrusiame centre galima įsigyti 70 tūkst. pavadinimų prekių.
