Dabar Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, kurios prezidentas yra R.Dargis, atlieka visuomenės apklausą. Norima ištirti žmonių požiūrį į itin mažo ploto butus ir jų poreikį.
Statybos techninis reglamentas nurodo, kad naujai statomi butai privalo būti ne mažesni nei 34 kv m ploto. Prieš kurį laiką nekilnojamojo turto ekspertai, darydami rinkos apžvalgas, pabrėždavo, kad pirkėjai vis labiau dairosi į erdvesnius 2–3 kambarių butus. O kadaise buvę populiariausi vieno kambario butai praranda lyderių pozicijas. „Jūsų laukia erdvūs, kokybiški, patogūs butai“, – taip dažniausiai reklamuodavo naujus butus statytojai, tarsi patvirtindami, kad mažyčių būstų statyti nebeketinama.
Paklaustas apie neseniai skleistas gyvenimo kokybės ir erdvių butų idėjas R.Dargis ėmė samprotauti kitaip. Verslininko teigimu, kiekviename gyvenimo etape žmogui reikia skirtingo būsto: jaunam, besimokančiam, reikia vienokio, kuriančiam šeimą ir auginančiam vaikus – jau kitokio. O sulaukusiam senyvo amžiaus žmogui – dar kitokio.
„Todėl ir norime pasiūlyti įvairių būstų skirtingiems žmonių gyvenimo periodams. Esu tikras, kad tol, kol Lietuvoje veikia rinkos ekonomika, suteikianti galimybių žmonėms dirbti ir kurti pridedamąją vertę, užsidirbti, skolintis bankuose, keisti savo gyvenimą, turime pasiūlyti įvairovę, iš kurios jie galėtų pasirinkti sau tinkamiausią būstą“, – tvirtino R. Dargis.
Bendrabučiai – tik studentams
Neabejojama, kad namai, kuriuose bus įrengti 18–25 kv. m ploto butai, bus bendrabučių tipo. Tokie daugiabučiai daug kam asocijuojasi su sovietmečiu statytais bendrabučiais: viename koridoriuje daug atskirų butų, sienos apdaužytos, laiptinės nušiurusios. Tad bendrabučiai jau seniai asocijuojasi su netvarka.
Paklausti, ar neketina imtis mažų butų statybos, statybininkai neslėpė ironijos. Jie sakė nesuprantantys, kaip galima gyventi vos 20 kv. m ar dar mažesnio ploto bute.
Statybų bendrovės „YIT Būstas“ plėtros vadovas Darius Vilkas tvirtino, jog jų bendrovė neplanuoja statyti daugiabučių, kurių plotas siektų vos 20 kv. m. Tačiau bendrovė neatmeta galimybės statyti bendrabučius, kuriuose gyventų arba tokį būstą pirktų studentai. „Universitetai visada sprendžia problemą – turėti savo bendrabutį ar ne, nes didmiesčiuose labai daug studentų. Mūsų įmonėje svarstyta įgyvendinti tokius projektus, jei pradėtume bendradarbiauti su universitetais. Bendrabučius statytume tik tokiu atveju“, – tvirtino D.Vilkas.
Pašnekovo teigimu, jei būtų leista statyti itin mažo ploto butus, jie galėtų būti ir kaip socialinis būstas, kuriuo disponuotų savivaldybė.
Vis dėlto D.Vilkas pridūrė sunkiai įsivaizduojantis, kaip 18 kv. m bute galėtų tilpti ir poilsio kambarys, ir virtuvė, tualetas, vonios kambarys ir kitos normaliam žmogaus gyvenimui užtikrinti reikalingos zonos.
Kolegų nepalaikytų
Bendrovės „Ranga IV Investicijos“ rinkodaros direktorė Dita Purlienė tvirtino, esą įmonė nepalaikytų kolegų siūlymų koreguoti dabar galiojančius įstatymus taip, kad būtų leista statyti mažus butus. „Tokio klausimo nesvarstėme, bet kažin ar jam pritartume“, – abejojo bendrovės rinkodaros direktorė.
„Mūsų bendrovė tikrai nesvarstė planų siūlyti pirkėjams abejotino patogumo prekę. Sunkiai įsivaizduoju normalias žmogaus gyvenimo sąlygas tokiame būste. Juk 18 kv. m – tai bendrabučio kambario plotas. Mes esame už tai, kad žmonės turėtų normalias gyvenimo sąlygas“, – stebėjosi kolegų ketinimais D.Purlienė.
Prieš kurį laiką atskirų kvartalų statytojai pirkėjams siūlydavo erdvius 100–150 kv m butus. Suprantama, dėl didelės kainos tokie butai populiarumo nepelnė. Statytojai rado išeitį – didelį butą padalyti į kelis mažesnio ploto.
„Jeigu suplanavome statyti 40 kv m ploto butą, jo dalyti perpus tikrai neketiname. Į tą patį plotą sukišti kuo daugiau žmonių ir pabloginti jų gyvenimo sąlygas? Abejoju, ar tam galima ryžtis“, – sakė D.Purlienė.
Lietuvoje kitaip nei visur
Nors ir matydami pablogėjusią situaciją rinkoje, statytojai nemano, kad itin mažo ploto butai galėtų išspręsti problemas. D.Purlienės nuomone, tai, kad dauguma žmonių neįperka erdvių butų, yra socialinė problema, kurią turėtų spręsti valstybė. Tam gali būti mažinamas nekilnojamojo turto mokestis ar ieškoma kitų sprendimo būdų.
„Ranga IV Investicijos“ rinkodaros direktorės D.Purlienės manymu, 18 kv. m butas galėtų tapti nebent trumpalaikiu būstu studentams, jauniems žmonėms. „Studentas – tai žmogus, kuriam dažniausiai tereikia lovos, bet ir jam toks būstas būtų laikinas. Baigus studijas mažas butas vargu ar patenkintų, jį norėtųsi parduoti. Tad klausimas, ar verta iš viso tokį butą pirkti. Gal geriau kurį laiką nuomotis?“ – svarstė D.Purlienė.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorės Dalios Bardauskienės teigimu, užsienio šalių patirtis rodo, kad mažo dydžio būstų statyba pasiteisino. Tačiau tokiuose gyventi nori tik studentai, karjeros siekiantys ir šeimos neturintys žmonės. „Jiems svarbu, kad būstas būtų jaukus, patenkintų minimalius poreikius, nereikėtų didelių išlaidų jam išlaikyti“, – tvirtino D.Bardauskienė.
Ji darė prielaidą, kad Lietuvoje padėtis galėtų būti visai kitokia. Mažų butų dėl pigaus išlaikymo galėtų pageidauti ne jauni, o senyvo amžiaus žmonės. Jei tokių butų reikės, vadinasi, jie bus statomi.
