Gavęs nebeprašytų
Miesto detalusis planas sulaukė pavėluoto politikų susidomėjimo. Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitetui parūpo, kodėl Panevėžio centrinėje dalyje, ribojamoje Vilniaus, A.Smetonos, Topolių ir Kranto gatvių, suformuota net 14 komercinės paskirties sklypų, kuriems lemta iš valstybinės pereiti į privačią nuosavybę.
Maža to, remiantis planu privatininkų rankose galėtų atsidurti netgi daugiau nei 3 arų teritorija pačioje miesto širdyje – Laisvės aikštėje prie pat fontano.
„Mes esame nustėrę. Ar turint tokį planą Savivaldybei neteks pačiai išsipirkti žemės Laisvės aikštėje? Aš už tai, kad savininkams turi būti grąžinami sklypai, bet žemė miesto centre privalo likti valstybinė. Dabar išeina kaip anekdote: duokit man du metrus žemės prie pasienio ir daugiau nieko neprašysiu. Aš irgi nieko neprašyčiau gavęs nors porą arų Laisvės aikštėje prie fontano“, – teigė Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Vidmantas Baltramiejūnas.
Planas koreguotinas
Komitetą papiktino ir lygiagrečiai su Klaipėdos gatve besidriekiančių trijų sklypų tarp Kosmonautų ir F.Vaitkaus gatvių likimas.
Savivaldybės sudaryta darbo grupė, vadovaujama tuomečio administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, juos atidavė į privačias ir tris sklypus pasidalijo šeši savininkai. Šiuo metu medžiais apsodinta žalioji zona, skirianti penkiaaukščius blokinius namus nuo judrios miesto gatvės, taps dar vienu komerciniu plotu.
Pasak V. Baltramiejūno, komitetas, užuot sprendęs dabartines miesto problemas, priverstas gilintis į praeities klaidas.
„Norėdami žengti žingsnį į priekį, turime porą žingsnių grįžti atgal. Akivaizdu, kad tokiems dalykams trūko kontrolės. Ir netikiu, kad tokias nesąmones laimino vienintelis Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo parašas. Tokius dalykus turėjo kontroliuoti Savivaldybės administracija“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
Miesto Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sutiko, kad 2000-aisiais patvirtintas miesto detalusis planas privalo būti koreguojamas. Anot jo, visiškas nesusipratimas, kad netgi Laisvės aikštėje prie fontano 3,37 kv. m sklypas plane pateiktas kaip komercinės paskirties.
Vedėjas pripažino, kad jei atsirastų savininkas, Savivaldybė gali įsivelti į teismų maratoną.
„Jis galėtų reikšti pretenzijas, tačiau teismo nelaimėtų – teisėjai atsižvelgtų į visuomenės poreikį. Nors rengiant tokį planą buvo absoliučiai apsižioplinta. Laisvas sklypas tokioje vietoje – visiškas nonsensas“, – patvirtino S.Matulis.
Žalieji plotai nesaugomi
Pasak S.Matulio, detaliajame plane paliktą laisvą komercinės paskirties sklypą Laisvės aikštėje prie fontano tuometė Savivaldybės administracija buvo numačiusi išnuomoti privačiam prekybiniam paviljonui. Tokį buvusių valdininkų sprendimą architektas įvardijo kaip nesąmonę.
S.Matuliui neatrodo protinga, kad Savivaldybė į privačias rankas perleido ir žemės sklypus Klaipėdos gatvėje. Jo nuomone, jau valstybei nebepriklausanti teritorija turėjo būti išsaugota kaip gyvenamuosius namus ir vieną judriausių miesto gatvių skirianti žalioji juosta.
„Juolab kad ir medžiai joje jau dideli“, – dėl žaliųjų plotų naikinimo apgailestavo S.Matulis.
Sklypų savininkams nenaudinga Architektūros ir urbanistikos skyriaus nuomonė nebuvo lemiama – iš miesto atimti žaliąją zoną buvo nuspręsta Savivaldybės darbo grupės narių balsų dauguma.
„Buvusio Savivaldybės administracijos direktoriaus pozicija buvo viską grąžinti žemės savininkams. Tik dabar visuomenės poreikis tapo aukščiau“, – teigė S.Matulis.
Bežemiai – ne žmonės?
Kaip paklausi ir bendram labui galinti tarnauti žemė atitenka privatininkams, konkrečiu pavyzdžiu tapo praėjusią vasarą sudarytas brangiausias Panevėžio istorijoje nekilnojamojo turto sandoris. Elektros gatvėje 15 arų sklypas tarp Aleksandro paminklo ir Panevėžio apygardos teismo buvo grąžintas savininkui, šis jį pardavė už daugiau kaip pusantro milijono litų.
Šį dalyką, kai sklypas su žaliuoju plotui miesto širdyje nebepriklauso visuomenei, miesto vicemeras Povilas Vadopolas pavadino afera.
„Be abejo, toks pat likimas gali laukti ir kitų sklypų miesto centre“, – mano mero pavaduotojas.
Jis teigė negražius dalykus Savivaldybėje jau įžvelgęs dar prieš keletą metų.
„Tuomečiam Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui Rimantui Paužai buvau pagrasinęs, kad nebūtų kišami nagai prie valstybinės žemės. Bet vis dėlto tyliai per keletą metų buvo suformuoti tie keturiolika komercinės paskirties sklypų, o Elektros gatvėje netgi suspėtą parduoti. Negi neturintieji žemės – ne žmonės, kad į visuomenės poreikius nereikia atsižvelgti?“ – piktinosi P.Vadopolas.
