„Negerai, jei netoliese apsigyventų asmenys, turintys daug pinigų, bet neaiškų santykį su Lietuva“, – nuogąstavo M.Strimaitienė. J.Kronkaitis yra pastebėjęs, kad pardavus krašto apsaugai priklausančius pastatus aukcione, juose galėtų įsikurti ne tik Rusijos, bet ir kitų ne itin draugiškų valstybių diplomatai ar net žvalgybininkai.
Anksčiau jausdavosi saugiau
Nepaisant šių nuogąstavimų, vaikštinėjant Turniškių pušynais ramybę drumsčia nebent netoliese vykstančios statybos. Darbininkai iš lėto nešioja plytas ir pamažu renčia dviejų aukštų namą. Sako, šeimininkai ketina atsikraustyti net iš Ukmergės. Darbo dienos popietę Turniškėse tylu: čia šeimininkauja auklės ir anūkus likę prižiūrėti pensininkai.
Grynu oru mėgaujasi bėgiojantys ar riedučiais važinėjantys vaikai. Įlindus į pušyno gilumą galima sutikti vieną kitą grybautoją. Pintinės pustuštės, bet, sako, grybauja ne tiek dėl grybų, kiek dėl malonaus pasivaikščiojimo po šilą.
Iš pirmo žvilgsnio prestižinis Vilniaus rajonas gyvena nusistovėjusiu ritmu – gyvenimas ten romiai plaukia sava vaga.
Tačiau M.Srimaitienė prisipažino: po to, kai pernai nuėmė užtvarus ir iš Turniškių išvedė apsaugos pulkus, čia jau nebe taip ramu – rajone pasirodo vis daugiau prašalaičių.
„Vis pastebiu po apylinkes slampinėjančių jaunuolių. Apsirengę jie ne treningais, o miestietiškai – gatvės stiliumi: dėvi džinsus, avi sportinius batelius. Tačiau jie tikrai ne vietiniai, nes kaimynai čia vieni kitus kone asmeniškai pažįsta“, – aiškino M.Strimaitienė.
Šešerius metus Turniškėse nuosavame name gyvenanti moteris neslepia: lauke vaikščioti ypač nedrąsu sutemus: „Turniškių gatvė aklinai tamsi, neapšviesta, todėl iš autobuso stotelės pareiti namo gana nejauku. Kai Turniškes prižiūrėjo apsaugos pulkas, taip nesijausdavau“, – pasakojo M.Srimaitienė.
Neliko išskirtinių sąlygų
Anksčiau Turniškės buvo saugoma uždara gyvenvietė, tačiau pernai apsauga atšaukta. Priežastis: išsiaiškinta, kad apsauga nepelnytai naudojosi ne tik čia gyvenantys valstybės vadovai, bet ir privatūs asmenys.
Kai iš Turniškių buvo išvesti apsaugos pulkai, iki tol namų ir automobilių durų nerakinę Turniškių gyventojai prisiminė, kad reikia saugoti savo turtą.
Prezidentas V.Adamkus irgi yra prasitaręs, kad, nors pasikliauja savo apsaugininkais, Turniškėse jaučiasi nesaugus: aplinka čia esą neatitinka tarptautinių standartų.
Bendruomenė – vieninga
„Nepaisant kelių incidentų, Turniškės – vienas saugiausių sostinės rajonų, – teigė romantiškąjį Užupį į kotedžą sostinės prestižiniame pušyne iškeitęs pramogų verslo atstovas Giedrius Masalskis. Su žmona Asta Stašaityte-Masalskiene ir dviem sūnumis į Turniškes jis atsikėlė jau tada, kai postas ties įvažiavimu į gyvenvietę, kur anksčiau šeimininkavo vidaus tarnybos 2-ojo pulko pareigūnai, jau buvo tuščias.
Tik likusi apsaugos būdelė, užtemdytomis žaliuzėmis, ir „Stop“ ženklas priminė, kad ši gyvenvietė buvo prižiūrima kur kas akyliau nei kitos.
„Todėl ir nesu geriausias pašnekovas Turniškių saugumo klausimais, – sakė G.Masalskis. – Tačiau esu pakankamai tolerantiškas, kad nesijaudinčiau dėl to, kokios tautybės ar rasės žmonės galėtų apsigyventi išparduoti ketinamuose krašto apsaugai priklausančiuose nameliuose. Dar daugiau – pats geriausias mano kaimynas šiuo metu yra armėnas. Jei kada nors dėl naujakurių kiltų nemalonumų, manau, problemas išspręstume pasitarę su kaimynas. Turniškių bendruomenė yra labai stipri ir vieninga.“
Asta ir Giedrius Masalskiai viešai kalba apie gyvenimo Turniškėse privalumus. Girdi, čia jie turi viską: mišką, upę, vasarą – žemuogių pievelę, rudenį – grybų.
