Vietoj to šeima sukūrė interneto svetainę geriausiasbutasvilniuje.lt ir kartu su draugais susuko šmaikštų filmuką apie savo butą, įdėjo į „YouTube“ svetainę ir pasiūlė draugams jį pažiūrėti. Rezultatas: per savaitę filmukas„YouTube“ svetainėje buvo peržiūrėtas apie 7 tūkst. kartų, o svetainė sulaukė beveik 4 tūkst. lankytojų. Populiarumo pridėjo ir plūstelėjęs žiniasklaidos dėmesys. Tiesa, viešųjų ryšių konsultacijų srityje dirbantis Mindaugas minėjo, kad kai kurie žmonės šį pristatymą iš pradžių palaiko pokštu.
– Kaip kilo idėja taip pristatyti savo butą?
– Mintį, kad galima kurti vaizdo filmukus apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, perskaičiau internete. Užsienyje tai kartais pasitaikantis žanras – tinklalapyje pateikiamos ne tik parduodamo buto ar namo nuotraukos, aprašymai, bet ir filmuotas vaizdas.
Tačiau užsienio tinklalapiuose aptikti šio žanro filmukai buvo gana nuobodūs: paprasčiausiai sukasi kamera, rodo erdvę, o balsas už kadro komentuoja: „čia tiek ir tiek kvadratinių metrų“, „čia labai gražu“ ir panašiai.
– Kodėl nenorėjote parduoti buto taip, kaip tai daro kiti? Juk šiuo metu butų paklausa ir taip yra didelė, kad net nereikia ypatingų priemonių ar pastangų parduoti būstą.
– Kai eilinis žmogus internete ar laikraštyje paskelbia, kad parduoda savo butą, pardavėją visada užpuola daugybė nekilnojamojo turto tarpininkų, kurie primygtinai siūlo savo paslaugas. Kai kurie tarpininkai yra sąžiningi, dirba korektiškai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie ima menkinti parduodamo buto ar namo vertę, įteigia, esą „jis tiek nevertas“.
Žmogus dažnai pasiduoda spaudimui nuleisti kainą ir žinoma nemažai atvejų, kai tarpininkai, priskaičiavę savo 2–5 proc. antkainį, vėliau tą butą ar namą siekia parduoti už didesnę kainą nei pradinė. Mes irgi sulaukėme daug siūlymų iš tarpininkų, tačiau nė vienas jų nepasiūlė daugiau, nei mes galėtume gauti savarankiškai.
Pažiūrėkime, ką siūlo tarpininkai: įdėti skelbimus su skaitmeninėmis nuotraukomis į skelbimų portalus internete, parengti skelbimų aprašymus, išspausdinti juos skelbimų laikraščiuose, aprodyti butą potencialiems pirkėjams. Ar tarp to yra nors vienas dalykas, kurio negalėtų padaryti pats buto pardavėjas?
– Tačiau kam stengtis – juk tokio filmo, svetainės sukūrimas reikalauja papildomų išlaidų, galų gale laiko. O buto brangiau vis tiek neparduosi?
– Brangiausias dabar yra laikas. Jeigu žmogui ar šeimai įdomu savo laiką skirti tokiam dalykui kaip pirkėjų paieška, tai įgauna prasmę ir tampa tarsi trumpalaikiu hobiu.
Mums pasisekė, kad turime puikių draugų, kurie užsikrėtė idėja reklamuoti butą nauju būdu, todėl idėjos realizavimą pavertėme pramoga sau. Visų draugų, prisidėjusių prie filmuko kūrimo, laiką pavertus pinigais susidarytų nemaža suma.
Automobilių „Smart“ nuoma kainavo 120 litų, medinių kubelių gamyba – 60 litų, kėlimo į interneto svetainę paslaugos – 20 litų. Dar kainavo filmuko montavimas. Juostą susukome per 2 mėnesius – sunkiausia buvo suderinti draugų laiką.
Taip, ši akcija nepadidino buto vertės, tačiau ji padėjo plačiau nemokamai paskleisti žinią.
– Koks filmuko, svetainės populiarumas?
– Pirmąją savaitę „YouTube“ svetainėje filmukas buvo peržiūrėtas apie 7 tūkst. kartų. Palyginimui, į „YouTube“ įdėtas reportažas apie Sėklos (Tomo Balaišio – krepšinio sirgaliaus – red. past.) sumušimą Madride per savaitę buvo peržiūrėtas apie 15 tūkst. kartų.
Be to, kažkas šį filmuką įkėlė ir į vaizdelis.lt svetainę – čia jį per savaitę peržiūrėjo apie 5 tūkst. lankytojų.
O svetainėje apsilankė apie 4 tūkst. internautų. Tokį populiarumą pasiekti su įprastu skelbimu vargu ar įmanoma.
– Ar galimų pirkėjų yra daug, ar žmonės vis dar klausia: pokštas tai ar ne?
– Klausimų, ar tai pokštas, mažėja, tačiau iš pradžių jų buvo labai daug. Kad tai ne pokštas, supranta visi, kurie prisijungia prie svetainės. Susidomėjimas butu nemažas.
– Gal ketinate pradėti verslą: siūlyti tokių pristatymų kūrimo paslaugas kitiems būstą parduodantiems žmonėms ar net nekilnojamojo turto agentūroms?
– Nėra abejonės, kad toks komunikacijos būdas yra efektyvus. Su draugais kol kas galime vadintis šio žanro Lietuvoje pradininkais, turinčiais didžiausią patirtį šioje srityje.
Juokaujame, kad jei būtume kūrę filmuką apie bandeles, dabar nespėtume jų kepti. Su nekilnojamuoju turtu sudėtingiau – kiekvienas butas turi rasti savo pirkėją, kuris užėjęs pajustų, kad tai yra jo namai, kad jo šeima čia bus laiminga.
Jau sulaukėme siūlymų bendra-darbiauti su privačiomis kompanijomis, jų nėra labai daug – matyt, visi laukia, kaip baigsis mūsų buto istorija. Idėjų, kaip filmukus panaudoti bendrovių darbe, turime, tad jei ryžtumės imtis šio verslo – neprapultume.
Galimybės neišnaudojamos
Interneto sprendimų bendrovės „Gaumina“ direktorius Darius Bagdžiūnas yra įsitikinęs, kad modernios vaizdo, animacijos ir interneto galimybės Lietuvoje dar mažai naudojamos.
„Pažiūrėkime naujų butų pardavimo tinklalapius. Dauguma jų – vienodi. Be idėjos. Be smagumo. Žinoma, nėra reikalo nertis iš kailio dėl kūrybiškumo, kai savo eilės sulaukęs pirkėjas dėkoja, kad apskritai teikeisi jam parduoti, – teigė jis. – Ateityje, stiprėjant konkurencijai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, interaktyvūs vaizdiniai pristatymai taps dar aktualesni.“
Portale wellcomemat.com JAV nekilnojamojo turto pardavėjai ir agentūros jau metus publikuoja filmukus apie parduodamus butus ir namus. Anot D.Bagdžiūno, joks skelbimas su nuotrauka neparodys, kokia erdvi yra vonia ir ar nauja indaplovė dera prie plytelių.
„Be to, jei skelbimas visiems matomas vienodai, filmuką galima sukurti pagal įsivaizduojamo būsto pirkėjo poreikius. Parduodant namelį ant jūros kranto greičiausiai sudomins emocingi vaizdai, o biuro patalpas – filmuotas interviu su nepriklausomu auditoriumi ar oro drėgmės specialistu“, – dėstė jis.
Tokių filmukų padaugėjus, veikiausiai atsirastų jų reitingai, grupavimas pagal kainos, rajono ir kitas kategorijas. Filmukai, anot interneto eksperto, tik viena iš šiandien Lietuvoje nepakankamai išnaudojamų galimybių. Labiau sudominti siūlymu galėtų virtualūs pasivaikščiojimai po pastato vidų ir aplink jį, virtualių baldų išdėliojimas būsimame bute.
Vienetinis atvejis
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Remigijaus Pletero nuomone, vilniečio sukurtas filmukas ir svetainė – netradicinis pardavimo būdas, kurį taip sėkmingai pakartoti vargu ar pavyktų.
Kol kas mūsų šalyje efektyviausias būdas, sulaukiantis didžiausio grįžtamojo ryšio – skelbimai internete, – teigė jis. – Be abejo, toks pardavimo būdas gali būti sėkmingas. Beje, JAV gana populiaru taip pateikti nekil-nojamojo turto skelbimus.“
Tokius skelbimų pateikimo būdus gali panaudoti ir nekilnojamojo turto agentūros, tačiau ne masiniams, labiau pavieniams, išskirtiniams projektams reklamuoti.
„Tačiau kiekviena bendrovė paskaičiuos, kiek kainuoja sukurti profesionalų filmuką apie parduodamą butą ar namą, ir įvertins, ar tos išlaidos yra pagrįstos“, – teigė R.Pleteras.
