Jei kišenėje neturi keliasdešimties tūkstančių litų, buto remonto specialistai pataria net nepradėti. O esą daugiausia kainuos ne apdailos medžiagos, glaistas, dažai, bet statybininkų darbas.

„Kadangi tikrai išaugo darbo jėgos kaina, tai labai pakelia kainą. Buto remontą palyginus su pernai – 30 proc. gali tekti mokėti daugiau“, – teigė bendrovės „Šneka“ direktorius Donatas Melaika.

Statybininkų teigimu, dviejų kambarių, 50 kv. metrų buto remontas kainuoja nuo 25 iki 30 tūkst. Lt. Prognozuojama, kad remonto darbai per ateinantį pusmetį gali dar brangti.

„Per pusmetį kokį 10 proc. brangs, kad brangtų daugiau aš netikiu, kainos daugmaž nusistovėjusios, siaubingais šuoliais nekils, nes žmonės bus paprasčiausiai nepajėgūs mokėti“, – prognozavo bendrovės „Valresta“ direktorius Valentinas Reika.

Kaip rodo statistika, daugumos gyventojų imamos vartojimo paskolos neviršija 10 tūkst. Lt. Tik maždaug kas šeštas toks kreditas yra didesnis nei 20 tūkst. Lt. Bankininkų teigimu, pastaruoju metu vartojamų paskolų sumos būstui remontuoti išaugo daugiau nei du kartus.

„Jeigu pernai, 2005 m. paskolos 10–15 tūkst. Lt imamos buvo – jos buvo skirtos transporto priemonei įsigyti, baldams. Dabar dažnai vartojamosios paskolos yra naudojamos būstui renovuoti“, – LTV „Panoramai“ sakė Šiaulių banko Panevėžio filialo direktorius Juozas Bečelis.

Bankininkai tikina, esą gyventojai dėl mažesnių palūkanų ir ilgesnio grąžinimo termino renkasi ne vartojamąją, o būsto renovavimo paskolą. Jie atseit ne tik remontuoja butus, bet ir perka automobilius, ir taip mažiau rizikuoja nukentėti nuo infliacijos.

„Vienas pigiausių būdų yra pasiskolinti. Jis yra ne ką brangesnis už infliaciją, kuri dabar stipriai išaugusi ir prognozuojama, kad greičiausia ir nemažės artimiausiu metu. Todėl siūlyčiau žmonėms nieko nelaukti, geriau mokėti palūkanas, nekaupti tų pinigų, kurie vis tiek nuvertėja“, – tvirtino Darius Plikonis, „Sampo“ bankas Panevėžio filialo direktorius.

Specialistai prognozuoja, kad ateityje paskolos būstui renovuoti tik didės.