Medžiagos – įvairiausios
Stambūs, neišvaizdūs namai statyti iš įvairiausių medžiagų, netgi betono blokų. Tuomet buvo madinga tokius namus puošti bokšteliais, arkomis. Stogų konstrukcijos – kuo įvairesnės. Tačiau noras turėti kuo daugiau aukštų ir ploto užnėrė šeimininkams ant kaklo kilpas. Netruko paaiškėti, kad norint išlaikyti tokio dydžio erdves reikia labai daug pinigų. Kita vertus, nėra prasmės to daryti.
Atrodė, kad dažnas toks namas pasmerktas nugriauti. Vis tik pabrangus žemės sklypams, graibstantieji nekilnojamąjį turtą atsigręžė ir į anuomet statytas, bet neužbaigtas pilis, kurioms reikia kur kas daugiau nei vidaus apdailos.
Ramučiuose Liepų gatvėje kažkas neseniai įsigijo gerą dešimtmetį gyvybės ženklų nerodžiusį didžiulį mūrinį namą ir šiuo metu jį įrengia. Koks pirkėjas nusprendė išlaikyti maždaug 400 kv. m ploto būstą, negalėjo pasakyti nei name dirbę darbininkai, nei kaimynai.
Vos už kelių šimtų metrų Dvaro gatvėje pradėtas statyti į rūmus panašus namas ir toliau stūkso be langų ir durų. Gyvenvietėje yra ir daugiau tokių namų, gyventojų vadinamų paminklais godumui. Dažno jų ateitis dar neaiški.
Keičia paskirtį
Kai kuriuose dar neužbaigtuose statyti namuose jau gyvenama. Ramučių Dvaro gatvėje stūksantis triaukštis namas be balkonų tebėra apkrautas nenaudotais blokais, lentomis, metalo armatūra. Lauko durys su kodine spyna leidžia spėti, kad čia gyvena ne viena šeima.
Tėvų svajonės, kad po tuo pačiu stogu gyvens jų vaikai ir anūkai, retsykiais išsipildo. Bemaž prieš du dešimtmečius Ramučiuose, Liepų gatvėje statytas Vandos ir Algirdo Stepanovų masyvus, trijų aukštų su mansarda namas glaudžia net keturias kartas.
Atrodo, kad spaustis šiems gyventojams nereikia – bendras namo plotas viršija 500 kv. m. Tačiau ilgainiui bendras ūkis nepasiteisino. Šeimos nusprendė turėti atskiras šildymo sistemas. Nors yra vidinė laiptinė, antrojo aukšto gyventojai įsirengė atskirą įėjimą iš lauko, papildomai pasistatę išorės laiptus.
Kai kurie didžiulių namų šeimininkai įstengia įsirengti tik namo dalį, kurioje ir gyvena.
Šeimos, kurios spėjo įsikurti savo statytuose pilis primenančiuose namuose, neretai šiandien ieškosi kuklesnio būsto. Kaip atrodo prieš 15–20 metų įrengtų tokių namų interjeras, galima pamatyti internete platinamuose skelbimuose. Būdinga sienas iškalti medžio dailylentėmis, išpuošti marmuro plokštėmis, veidrodžiais. Namuose yra galybė erdvių, neturinčių tiesioginės paskirties. Tradiciškai dažname name yra įrengta pirtis, baseinas, pokylių salė, o kai kur ir biliardinė bei teniso salė.
Parduodant tokius namus skelbimuose užsimenama, kokia galima tokio namo ateitis – padalyti į atskirus butus arba pritaikyti komercinei veiklai.
Nors milžiniški gyvenamieji namai dažniausiai negali pasigirti nei skoninga architektūra, nei interjeru, jie pusvelčiui neparduodami. Pavyzdžiui, 546 kv. m ploto Žaliakalnyje esantis namas siūlomas pirkti už 1,35 mln. litų. Kiek mažesnio ploto namas Aleksote parduodamas už 1,2 mln. litų. Beveik 600 kv. m ploto statinys su vaizdu į Prisikėlimo bažnyčią įkainotas 2,1 mln. litų.
Atsižvelgiant į vietą, neįrengtų namų kainos kur kas mažesnės. Pavyzdžiui, nebaigtas statyti 200 kv. m ploto namas Aleksote siūlomas už 535 tūkst. litų. Už panašią kainą parduodamas kiek mažesnis dviejų aukštų namas Ringauduose. Tiesa, jame pirmas aukštas yra apgyvendintas.
Pikantiški rūmai nedomina
Ilgiau nei pusmetį pirkėjo neranda maždaug prieš du dešimtmečius Kauno rajone, šalia Kulautuvos pušyno iškilęs vieno aukšto namas su mansarda. Už 808 kv. m ploto statinį prašoma 3,5 mln. litų. Jis ypatingas dar ir tuo, kad anksčiau priklausė buvusiam koncerno EBSW vadovui Gintarui Petrikui, o dabar jo tėvui – Juozui Petrikui.
Rūmų dydžio name vien svetainė užima 186 kv. m plotą. Be pagrindinių gyvenamųjų patalpų, name yra pirtis, baseinas su valymo įrengimais, žiemos sodas.
1996 m. pradžioje teisėsaugininkams pareiškus G.Petrikui įtarimus dėl turto pasisavinimo arba iššvaistymo, minėtas namas netrukus buvo areštuotas. 2002 m. jis kartu su 33 arų sklypu buvo parduotas iš varžytynių. Už 150 tūkst. litų jį įsigijo buvusio savininko tėvas.
Neoficialiomis žiniomis, minėtame name G.Petrikas taip ir nespėjo pagyventi. Šį objektą parduodančios nekilnojamojo turto bendrovės interneto svetainės nuotraukose matyti, kad šiuo metu jis visiškai įrengtas, jame yra kai kurių baldų.
Kainai daro įtaką vieta
Nekilnojamojo turto bendrovės „Remax“ agento Roko Dumčiaus teigimu, šiuo metu paklausiausi yra 150–250 kv. m ploto naujos statybos namai. Tai dvigubai mažesni, nei statytieji prieš kelis dešimtmečius. Pastarieji namai pirkėjų negundo, nes jie labai neekonomiški, neracionaliai suplanuotos erdvės, prasta sienų šiluminė varža. Tokio pat dydžio, bet naujos statybos namo išlaikymas, agento skaičiavimais, kainuotų dvigubai pigiau.
1980–1997 m. pradėti statyti ir neužbaigti masyvūs namai, R.Dumčiaus nuomone, stovės tokie tol, kol bus nugriauti. „Turėsime palaukti, kol jie visiškai išnyks nuo mūsų paviršiaus“, – komentavo jis.
Nekilnojamojo turto specialistai mano, kad vienintelis racionalus prieš keliolika metų statytų didžiulių namų panaudojimo būdas – juos pertvarkyti į daugiabučius arba į komercinius objektus. Tačiau prieš tai jie turi būti rekonstruoti pagal šiuolaikinius reikalavimus.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Forto siena“ direktorius Evaldas Andrijūnas pasakojo, kad už minėto laikotarpio namus savininkai dažnai tikisi gauti tokią pat sumą, kaip ir už naujos statybos namą, nors senų pastatų rinkos vertė yra gerokai mažesnė. Galiausiai pardavėjams tenka pripažinti, kad prieš 15–20 metų įrengtų namų interjeras dažniausiai nebeatitinka šios dienos reikalavimų ir kokybės.
„Vieta gera, bet namas niekam tikęs“, – dažnai girdi E.Andriejūnas iš pirkėjų, kurie apžiūri minėto laikotarpio namus. Tie, kurie vis tik ryžtasi kapitaliai pertvarkyti tokius statinius, pirkdami gerokai nusideri. Beje, pirkinio kainai bene labiausiai daro įtaką ne tai, ar užbaigtos statybos, o žemės po namu vertė.
