Nusipelnėme gyventi geriau. Nepaisant to, kad šio sparnuoto šūkio autoriaus užmojai sprogo lyg muilo burbulas, sėkla įkrito į lietuvio sąmonę, lyg į išpurentą dirvą. Ir puiku, nes mes tikrai nusipelnėme gyventi geriau. Ir jei dar ne taip senai kone kas antras lietuvis manė, kad už pasiskolintus pinigus gerinti savo buities kokybę prilygtų šventvagystei, ilgainiui skolinimasis iš bankų tapo natūraliu dalyku. Vidinis konfliktas, kad už geresnį gyvenimą šiandien mokame beprotiškas palūkanas, vis dėlto išsprendžiamas būtent geresnio gyvenimo ŠIANDIEN, o ne po keturiasdešimties metų, naudai. Europėjame.

Nekilnojamo turto kainos Lietuvoje – kosminės, tai galime teigti nevyniodami žodžių į vatą. Šiuo klausimu vieningai sutaria ne tik pirkėjai, bet ir patys statytojai. Tik pirmieji susidariusią situaciją keiksnoja, antrieji pripažįsta, bet priežasčių burnoti neturi, mat iš jos sėkmingai pelnosi. Ir vieni, ir kiti skėsčioja rankomis, nes dėl visko kalta – rinka. Betgi rinka nėra kažkas nevaldomo, stichiško, nelyginant koks cunamis. Šoktelėjusios kainos tėra atsakas į mūsų poreikius. Net mokyklinukas žino, kad kai paklausa viršija pasiūlą, kainos kyla. Tačiau pirkdami naują būstą savo šeimai, aimanuojame ne tik dėl kainos. Neramina tai, ar už tuos sunkiai uždirbamus pinigus, iš tiesų gauname kokybiškai geresnį gyvenimą?

Statybų bumo metu pirkta net tai, kas dar neegzistavo. Nekilnojamojo turto pardavėjai tikina, kad žmonės taip skubėdavę pasirašinėti sutartis, kad jų nė neskaitydavę. Namai dygo lyg grybai po lietaus. Natūralu, kad ne itin reiklūs pirkėjai gavo tai, ko nusipelnę – aibę statybinio broko, už kurį atsakingų neatsirasdavo.

Geriau permokėti, nei graužti nagus

Foto: LNK

Žinoma pramogų pasaulio atstovė Donalda Meiželytė City24.lt prisipažino, kad tokių ir panašių kalbų buvo prisiklausiusi iki valiai. Negana to, ir pačiai teko įsitikinti, kad naujos statybos namai neatitinka elementarių kokybės reikalavimų.

„Ne kartą apsilankiusi pas draugus naujuose butuose įsitikinau, kad, pavyzdžiui, nėra garso izoliacijos, girdėti, kaip kaimynai gretimame bute nuleidžia vandenį. Todėl naujomis statybomis nepasitikėjau“, – sakė D.Meiželytė, tačiau gyvenusi viename Vilniaus rajonų, Lazdynuose, dar sovietiniais laikais statytame blokiniame name, neatsisakė svajonės gyventi patogiau švariame ir šviesiame name. Vis dėlto nusprendusi įsigyti butą naujai statomame name, moteris ėmėsi taip vadinamos pasekmių prevencijos.

„Aš gyvenau kitoje gatvės pusėje nei statomas namas, kurį nusižiūrėjau. Todėl ištisus metus turėjau galimybę stebėti, kaip vykdomos statybos“, – pasakojo D.Meiželytė. Žinoma moteris ne tik domėjosi statybinės firmos veikla ir prestižu, bet ir nevengė apsilankyti statybvietėje bei pakalbinti ten dirbančius vyrus, atidžiai apžiūrėti kaip ir iš ko statomas naujas namas. „Pirkdama butą iš karto ir dar nepastatytame name bučiau sutaupiusi apie 100 000 Lt“, – prisipažino Donalda, tačiau nesiryžusi pirkti „katės maiše“, šiandien nesigaili.

Įkurtuves naujame trijų kambarių su erdviu balkonu bute Donalda atšventė maždaug prieš pusmetį, ir sako, kad iki šiol džiaugiasi, jog nepasidavė masinei psichozei, todėl yra tikra, kad nesiekusi bet kokia kaina sutaupyti, įsigijo kokybišką produktą. Ar bent, leiskite patikslinti, tokį, dėl kurio nereikia iš apmaudo griežti dantis ar lieti ašarų ant pagalvės.

Į sostinę prieš 7 metus atsikėlusios ponios Jolantos istorija ne tokia optimistiška. Kruiziniuose laivuose dirbusi šeima naujo būsto paieškoms skirti daug laiko negalėjo, todėl atostogų metu išsirinko erdvų ir šviesų butą prestižiniu laikomame Žvėryno rajone ir ilgai nesvarstę atsikratė grynaisiais – ilgus metus kauptomis santaupomis.

„Jau pirmąją žiemą pastebėjome, kad langai rasoja, o nuo susikaupusio koncentrato pelyja medinis rėmas, palangės. Galiausiai ėmė drėkti ir sienos aplink langus“, – pasakojo moteris. Paaiškėjo, kad analogiška situacija visuose namo butuose. Pasitarę kaimynai kreipėsi į namą stačiusią įmonę, tačiau tesulaukė patarimo smarkiau šildyti ir dažniau vėdinti patalpas, arba kreiptis į langus gaminusią firmą, kuri savo produkcijai taiko 5 metų garantinį laikotarpį. Atvykę šios firmos atstovai gūžčiojo pečiais – langai esą kokybiški, kalti statybininkai, nesilaikę projekto ir reikalavimų. Tai patvirtino ir nepriklausomi statybų ekspertai.

„Dar šiandien turiu išsaugojusi ekspertizės išvadą, kad tai – statybų brokas“, – City24.lt sakė p. Jolanta. Pabandžiusi derėtis su statybine įmone, ji sulaukė trumpo atsakymo: „Puiku, susitiksime teisme“. Bylinėjimuisi nepanorusiai švaistyti nei laiko, nei sveikatos, nei pinigų, šeimai teko iš savo lėšų ne tik užsakyti naujus langus, bet ir ištaisyti statytojų klaidas. „Mums tai kainavo 9600 Lt”, – tikslią sumą įvardino nukentėjusi gyventoja.

Skundų dėl broko – mažėja, tačiau iki kokybės dar toli

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Jonaitis žiniasklaidai sakė, jog iš tiesų yra buvę, kai savo teises žmonėms teko atsikovoti teisme, nors pagal įstatymus statytojai yra įpareigoti savo lėšomis pašalinti defektus.

Pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkės Gražinos Lygnugarienės, pastaruoju metu situacija gerėja – skundų dėl naujų daugiabučių smarkiai sumažėjo, o statytojai defektus ima šalinti nebesispyriodami.

Vis dėlto, kodėl kalbant apie kokybę tenka laikytis nuostatos, kad tai – tik sąlyginė kokybė, o ne kokybė tikrąją šio žodžio prasme.

„Didmiesčiuose kainos aplenkė atlyginimus ir ekonomiką“, – teigia Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Ober-Haus“ rinkodaros ir vertinimo skyriaus vadovas. O į klausimą, ar tokios kainos garantuoja ir kokybę, SEB Vilniaus banko Nekilnojamojo turto finansavimo departamento direktorius Ugnius Vipartas City24.lt atsakė: „Vienareikšmiško atsakymo nėra, reikėtų išskirti du segmentus: ekonominį ir aukštesnės klasės būstą. Kai statomas ekonominis būstas, apie 5 000 už kv. m., visi statytojai, ar tai būtų vienadienė, ar gerai žinoma įmonė, stengiasi statyti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pardavimo kaina nėra didelė, todėl pelną reikia išgauti mažinant kaštus“.

Specialisto žiniomis, 90 procentų Lietuvos gyventojų perka ekonominį būstą, o standartinė paskola neviršija 300 000 Lt. „Žinoma, negalima beatodairiškai teigti, kad tokius butus įsigiję žmonės negaus kokybiško produkto, – sakė U.Vipartas, tačiau dar kartą pabrėžė, kad kalbant apie kokybę, būtina atsižvelgti, ar patikima ir pelniusi pripažinimą statybinė įmonė. – Yra vienadienės kompanijos, kurios kokybės prioritetu nelaiko, todėl čia kainos ir kokybės neatitikimas yra akivaizdžiausias. Ekonominiame segmente tokių vienadienių statytojų vis dar apstu“.

U. Viparto teigimu, pelnas už kvadratinį metrą ekonominiame segmente – vos keli šimtai litų, todėl, esą, varijuoti nėra paprasta. „Kalbant apie prabangų segmentą, kur pelnas yra didesnis ir vystytojai gali daug daugiau dėmesio skirti kokybei, žinoma, jei nėra labai taupūs ir nesiekia greitai uždirbti, ką lietuvaičiai labai mėgsta“, – šypsodamasis sakė pašnekovas.

U. Vipartas negalėjo vienareikšmiškai atsakyti ir į klausimą, ar situacija per pastarąjį penkmetį bent kiek pagerėjo. „Negalima sakyti, kad pablogėjo, bet ir kad pagerėjo – taip pat. Šiuo metu statybose dirba daug profanų, nes geriausi emigravo. Statybų mastas tiek išsiplėtė, kad aukštosios mokyklos tiesiog nebespėja paruošti pakankamai kvalifikuotų specialistų. Tai lemia, kad negalime tikėtis tikrai kokybiško produkto. Dirba profanai ir jie dirba nekokybiškai“, – savo mintį reziumavo specialistas.

Svarbiausia – teisingas pasirinkimas

Kad toks kainos ir kokybės santykis nėra adekvatus, vienareikšmiškai teigia ir City24.lt kalbintas UAB „Plienas” generalinis direktorius Gediminas Bartkevičius. Kaip vieną iš priežasčių ilgametį patirtį turinčios statybinės kompanijos vadovas nurodė tai, kad rinka vis dar perpildyta įmonių, kurios dirba atmestinai ir siekia tik trumpalaikio pelno. Jis taip pat sakė, kad neteisinga būtų įsivaizduoti, kad Europoje pastatyti namai yra vienareikšmiškai geresni. Kaip pavyzdį G. Bartkevičius pateikė Airiją.

„Šioje šalyje dirba pigi ir nekvalifikuota darbo jėga, tarp jų ir emigrantai iš Lietuvos, ir būstų kokybė anaiptol nėra pagirtina. Lietuvoje kai kuriais atvejais statomi namai kur kas labiau atitinka kokybės reikalavimus“, – tvirtino pašnekovas.

Norintiems įsigyti naują būstą, G.Bartkevičius pataria sekti D.Meiželytės pavyzdžiu – kiek tik įmanoma atidžiau rinktis vystytoją. „Tik tokiu būdu galima tikėtis, kad už sumokėtus pinigus gausite kokybišką produktą“, – sakė jis ir pridūrė, jog, spendžiant šią problemą, ir žiniasklaida gali atlikti svarbią funkciją – informuodama visuomenę apie susidariusią padėti bei skatindama pirkėjus daryti griežtesnę atranką. Tik patys pirkėjai iš rinkos gali eliminuoti nesąžiningus žaidėjus ir tikėtis kokybės.

Diegiamos vakarietiškos naujovės

Linas Andrulis, UAB „Imobiliar“ valdybos pirmininkas pridūrė, kad statybininkai dažnai sau leidžia statyti pigiai ir greitai, nes klientai nedrįsta reikšti pretenzijų – kainoms augant kaip ant mielių, vystytojui neretai apsimoka nutraukti sutartį, sumokėti baudas ir pardavus gauti papildomo pelno.

„Kai kuriais atvejais, statybininkai dar pateikia iš išorės kokybišką būstą, bet daug statybinių procesų pasislepia statybos metu, kaip atliekami darbai dažnai priklauso nuo statybininko etikos. Mes šią problemą išsprendėme sukūrę Kokybės departamentą, kuris prižiūri ne tik mūsų rangovus, bet ir mūsų pačių projektų vadovus, kad visi statybos procesai būtų vykdomi deramai, – vieną iš įdiegtų vakarietiškų naujovių pristatė L. Andrulis. – Be Kokybės departamento, taip pat pagal vakarietišką patirtį, pasirašome sutartis su tokiais nepriklausomais ekspertais kaip COWI. Specialistai iš COWI, įvertinus atliktų darbų kokybę, savo parašu patvirtina priėmimo - perdavimo aktą“.

Kalbėdamas apie kokybę, lyginant su nekilnojamojo turto rinkomis Vakarų Europoje, L. Andrulis įžvelgė ir dvasinės kultūros stokos problemą: „Vakarietiškų statybinių firmų vadovų charakteriai buvo suformuoti visuomenėje, kurioje žmogus buvo auklėjamas dirbti ir gyventi laikantis vertybių, o Lietuvoje vadovai dar dirba šias vertybes ignoruodami. Kol mūsų verslo visuomenė nepersiauklės ar nesubręs naujos kartos verslininkai, manau, naujo būsto kokybės skirtumai bus ryškus“.

„Imobiliar“ valdybos pirmininko manymu, šiemet ankstoka tikėtis pagerėjimo: „Šiuo metu tik pradeda kilti namai, dėl kurių statybos buvo apsispręsta prieš keletą metų. Tai reiškia, kad ir jų architektūriniai projektai, ir koncepcija, ir išvaizda, ir užstatymo pobūdis patvirtinti tada, kai klientui kokybė ne taip rūpėjo, todėl tie projektai nebus įgyvendinti kokybiškai ir su optimalia verte klientui“.

Paklaustas, ar galime tikėtis, kad ateityje statybų kokybė gerės, o kainos išliks stabilios, L.Andrulis dar kartą pabrėžė paties pirkėjo atsakomybę: „Pirkėjai pradeda reikalauti kokybės ir tai yra vienintelis vaistas situacijai taisyti. Statytojai bus priversti statyti kokybiškai, bet tuo pačiu metu nekeldami kainos, nes pirkėjas tiesiog nepirks. Čia įtakos turi ir turto pasiūla, kuri šiuo metu yra nepakankama. Viskam reikia laiko“.

„Ką patartumėte vidutines pajamas gaunančiam žmogui, norinčiam įsigyti nebrangų, tačiau kokybišką būstą?“, – klausė City24.lt.

„Nekilnojamojo turto pirkimas – atsakingas žingsnis. Jei pirkėjui rūpi nusipirkti kuo pigesnį būstą, jis atsiduria name ant šiukšlyno su kartoninėmis vidaus ir lauko sienomis. Svarbu atsižvelgti, ar įmonėje yra kokybės departamentas, ar samdo nepriklausomus ekspertus statybos kokybei prižiūrėti ir, ar nepastato namo per kelis mėnesius. Kita „auksine taisyklė“ – vieta, vieta, ir dar kartą vieta. Geriau įsigyti šiek tiek brangesnį būstą, bet geroje vietoje“.

Šykštus moka du kartus

Bene glaudžiausiai su kokybiškų ar nekokybiškų statybų pasekmėmis vėliau susiduria interjero projektuotojai. City24.lt kalbintas architektas Albertas Lagunovičius sakė, kad įsirenginėjant būstą privačiame sektoriuje susiduriama su keliomis problemomis.

„Tai finansų sritis ir organizacinė dalis. Statybų darbai brangiai kainuoja, problematiška surasti statybininkus, o ir suradus niekas negarantuoja, kad darbai bus atlikti kokybiškai. O suorganizuoti, kad darbai būtų atlikti operatyviai, sklandžiai ir kokybiškai, drįsčiau teigti, Lietuvoje yra neįmanoma“, – patirtimi dalinosi architektas.

Architektas pabrėžė, kad iš statybos darbų negalima reikalauti, kad jie būtų taip preciziškai atlikti nelyginant juvelyrikos dirbiniai. Tačiau jei įrengus būstą atsiranda trūkis per visą išorinę sieną – jau ne smulkmena, į kurią dar būtų galima numoti ranka. „Vienas mano užsakovas nusipirko butą būdamas užsienyje, grįžęs vietoje elektros taškų, kurie bent po vieną turėtų būti išvesti sienose, rado tik kreida nupieštus kryžiukus... Tai apie kokią čia kokybę galime kalbėti“, – retoriškai klausė A. Lagunovičius.

Tiesa, architekto nuomone, dėl būsto kokybės iš dalies „kalti“ ir patys užsakovai. „Lietuviai, kurie dažniausiai įsirenginėja butus iš paskolos, skaičiuoja kiekvieną šimtą litų ir renkasi vidutinės kokybės medžiagas. Tie, kas nori įsigyti aukštesnės kokybės medžiagų susiduria su kita problema – prekių pagal užsakymą tenka laukti po keletą mėnesių – taigi, tas kainos ir kokybės santykis sunkiai apčiuopiamas“, – mano A. Lagunovičius bei priduria, kad žmonės būstus įsirenginėja labai skubėdami, o tai taip pat sąlygoja nekokybišką rezultatą.

Architektas patvirtino ir kitų pašnekovų nuomones, kad svarbiausia – atidžiai rinktis vystytoją, ne mažiau svarbu ir atidžiau pasirašinėti pirkimo - pardavimo sutartis, kurios lemia, ar už statybos klaidas atsakomybė atiteks vystytojui, ar pačiam teks kapstytis iš bėdos.

„Dar viena problema tokia, kad užsakovai, taupydami pinigėlius, patys tampa ir darbų vykdytojais. Kai nėra vieno atsakingo žmogaus, kuris koordinuotų santechnikus, elektrikus, tinkuotojus ir kitus darbininkus, negalima tikėtis, kad darbai vyks sklandžiai. Tarkim, susuko gipsą, bet reikia pratempti papildomus laidus. Turi gaudyti elektriką ir tą, kuris dėjo gipsą. Tačiau užsakovas neturėtų dėl to sukti galvos, tai turėtų būti darbų vykdytojo reikalas, – dėstė architektas. Jo nuomone, ir kokybę, ir ramybę garantuoja vienintelis modelis: užsakovas – architektas – darbų vykdytojas, t.y. trys suinteresuoti asmenys, bendradarbiaujantys, tačiau kiekvienas darantis tai, ką geriausiai išmano.

UAB „Sosinės namai“ savininkas Saulius Pavarinis teigia, kad vienas esminių skirtumų, atitolinančių lietuvius nuo europietiškos kokybės vizijos, yra „savo kiemo“ sindromas. „Turime išmokti žiūrėti plačiau - už savo namo sienos, savo tvoros ribų: Lietuvoje neįtikėtinai mažai dėmesio skiriama aplinkos apželdinimui, grožiui, kuris džiugina tik artėjant prie gyvenamosios vietos. Vystytojai retai kada nusiteikę į tai investuoti, o klientai beveik niekada neprisideda prie tokiu projektų. Tai vienas ryškiausių skirtumų , akivaizdžiai matomų keliaujant, sutvarkytais, apsodintais medžiais, žydinčiomis gėlėmis , išpuoselėtomis pakelėmis gyvenamaisiais kvartalais vakaruose. Tai ne tik pakelia nekilnojamojo turto vertę, bet ir teikia daug geru emocijų“, - sakė S.Pavarinis ir pridūrė, jog tikisi, kad netrukus ir mes suvoksime, jog investuoti į aplinką ne mažiau būtina, nei į pačias namo statybas.

Einame į Europą, ar stovime ant jos slenksčio?

Tačiau situacija nėra tokia dramatiška, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Į klausimą, ar europėjame tik kainomis, ar ir kokybe, SEB Vilniaus banko Nekilnojamojo turto finansavimo departamento direktorius Ugnius Vipartas atsakė, kad galima teigti, jog šiuo metu stovime ant slenksčio, kurį peržengus galima tikėtis teigiamų pokyčių: „Taip, manau, kad gerėjimas šioje srityje prasidėjo, ir jei neprasidėjo, tai tuoj turėtų prasidėti. Žmogus dabar renkasi ir nebėra taip, kaip prieš du metus, kai vos atsiradus brėžiniams, visi butai jau būdavo parduoti. Šiandien gali ateiti, paspardyti sienas, pažiūrėti, ar švilpia vėjas pro langus... Todėl statytojai vis labiau ir labiau priversti galvoti, kaip pirkėjui pasiūlyti kokybišką būstą“.

Atsižvelgiant į visas išsakytas mintis, galima daryti išvadą, kad šiandien, kai kainos nekilnojamojo turto rinkoje stabilizavosi, o pirkėjas atgavo ne tik galimybę rinktis, derėtis dėl sąlygų ar net kainos, bet ir įtakoti pokyčius statybų segmente. Kaip ne kartą pabrėžė kone visi City24.lt kalbinti pašnekovai – vienintelis vaistas, pajėgus išgydyti chronišku broku sergančias statybas, yra mūsų pačių iniciatyva.