Maždaug prieš mėnesį projektą pirmą kartą svarstė Kauno architektų ir urbanistų ekspertų taryba, kuri pritarė, kad pastatų aukštis siektų 96 metrus. Architektūros profesionalai palankiai įvertino šį projektą.

Architektai pageidavo, kad kitą kartą projektuotojai parengtų daugiau vaizdinės medžiagos.

„Labai sunku kalbėti apie tai, kaip pastatai atrodys tarp kitų aukštuminių statinių, kurie planuojami šioje vietoje“, - kalbėjo architektai.

Bendra investicija į du dangoraižius sieks 63 mln. litų. Beveik 80 arų sklype architektai iš pradžių projektavo tris dangoraižius, bet jie atrodė nepatraukliai - lyg siena, užgožianti naujamiestį. Pasirinktas Kauno dvynių variantas.

Įrengs specialius liftus

Architektų grupei vadovaujantis G.Natkevičius projektą pavadino netradicine architektūra. Iš viršaus dangoraižiai atrodo lyg „X“ raidės.

„Užsakovas pageidavo, kad jie atrodytų patraukliai, o butą įsigijęs žmogus jį vertintų ir pagal atsiveriančias panoramas“, - sakė G.Natkevičius.

Per 30 aukštų dangoraižių kiekviename aukšte planuojama įrengti po keturis butus. Taip esą savininkas namuose galės matyti tris panoramas ir jam nekliudys kaimyno langai.

Kiekviename name bus po du liftus. Vienas jų bus pritaikytas ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

„Keliose vietose bus įrengti hidrantai, o liftas bus pagamintas iš nedegių medžiagų, - pasakojo G.Natkevičius. – Be to, dingus elektrai, ji bus tiekiama autonomiškai.“

Abiejuose namuose bus įrengta nuo 260 iki 300 butų.

Nėra urbanistinio žemėlapio

Architektai kol kas nesiryžta prognozuoti, kada projektas bus įgyvendintas.

„Užsakovas yra fizinis asmuo ir, kiek žinau, dėl jo sumanymo varžosi bent keli bankai bei statybų bendrovės, kurios pasirengusios investuoti projektą“, - sakė G.Natkevičius.

Kaip ir kiti Kauno architektai, G.Natkevičius apgailestauja, kad Kaune nesukurta pastatų urbanistinė koncepcija. „Būtų kur kas paprasčiau, jei architektai turėtų skaitmeninį visų Kauno statinių tūrinį žemėlapį ir bet kada kompiuterio ekrane galėtų „pastatyti“ savo projektuojamą objektą“, - kalbėjo G.Natkevičius.

Jo nuomone, tokį skaitmeninį Kauno žemėlapį būtų nesudėtinga sukurti. „Miestas turėtų skirti apie 1 mln. Lt ir architektūros bei urbanistikos ekspertams būtų lengviau savo posėdžiuose vertinti projektus“, - įsitikinęs G.Natkevičius.

Dažnai jie stringa todėl, kad ekspertams sudėtinga įvertinti, kaip objektas mikrorajone atrodys šalia kitų pastatų.

Pasikeis neatpažįstamai

Architektai neabejoja, kad Kauno dvynių projektas išjudins aukštuminių pastatų statybos bangą. Juos būtų galima statyti ne tik Žemuosiuose Šančiuose, bet ir Šilainiuose bei Aleksote.

Apie permainas mieste geriausiai informuoti architektai tikina esą per artimiausius porą metų Kauno naujamiesčio zona nuo būsimųjų Kauno dvynių iki Nemuno salos pasikeis neatpažįstamai.