Lyderiai – Jakilaitis ir Tapinas
Kaip rodo DELFI projekto „Lietuvos įtakingiausieji 2018“ rezultatai, šalies elito vertinimu, įtakingiausias Lietuvos žurnalistas yra E. Jakilaitis, antroje vietoje – šiemet LRT generaline direktore tapusi Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, trečioje – A. Tapinas.
Toliau pirmajame dešimtuke, remiantis žurnalo „Reitingai“ atliktos elito apklausos duomenimis, rikiuojasi Rimvydas Valatka, Indrė Makaraitytė, Rita Miliūtė, Rolandas Barysas, Vytautas Bruveris, Edita Mildažytė, Vladimiras Laučius.
„Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, visuomenės nuomone įtakingiausiu žurnalistu Lietuvoje šiuo metu yra A. Tapinas, antrą vietą užima Rūta Janutienė, trečią – E. Jakilaitis. Taip pat į dešimtuką, visuomenės vertinimu, patenka Rūta Mikelkevičiūtė, Edita Mildažytė, Rimvydas Valatka, Audrė Kudabienė, Algimantas Čekuolis, Rita Miliūtė, Daiva Žeimytė.
Jakilaitis norėtų nebebūti įtakingiausiu
Elito akimis įtakingiausiu žiniasklaidos atstovu išrinktas E. Jakilaitis sako šiuos rinkimus labiau vertinantis per matomumo, o ne įtakos prizmę.
„Man, tiesą sakant, kiekvienais metais gana keista būti tuo įtakingiausiu. Galiu pasakyti tą patį kaip visada sakau: įtakingų žmonių kalbinimas pats savaime nėra jokia įtaka, tad, su visa pagarba elitui, turime šiokį tokį nesusivokimą tarp žinomumo ir įtakos. Tai, kad mano laidas žiūri žmonės, priimantys sprendimus, yra akivaizdu: daugeliu atveju tai yra jų dienos rutinos dalis, bet nemanau, kad tai turėtų reikšti kažkokią įtaką. Man atrodo, kad žinomumas būtų tinkamiausias žodis vertinant tuos rezultatus, nes taip, aš esu žinomas žurnalistas, ir daugeliui žmonių, išgirdus žodį žurnalistas, mano pavardė turbūt yra viena iš pirmųjų, šaunanti į galvą, bet tai įtakos nereiškia“, – komentuoja E. Jakilaitis.
Pasak E. Jakilaičio, buvimas įtakingiausiųjų sąrašo viršuje jam kartais sukelia tam tikrų problemų.
„Man asmeniškai šitas įvertinimas nėra tiek svarbus – sakau tai tikrai nuoširdžiai. Bet manau, kad daugeliui žmonių, kurie minimi šitame sąraše, tai gali būti svarbu. Esu tikras, kad dėl šitų įvairių įtakingiausių ir panašių titulų į mane kartais žiūrima gana priešiškai, o pavydas yra galinga jėga. Tad aš per šią prizmę žiūrėčiau į šiuos įvertinimus: man jie tikrai nieko gero neatnešė, bet dėl tam tikro kitų požiūrio, aš turiu papildomų sunkumų. Aš dėl jų nesiskundžiu: man visi sunkumai tinka, bet tik konstatuoju, kaip yra“, – sako žurnalistas.
E. Jakilaitis priduria, kad būtų buvęs maloniai nustebęs, jei šiemet kas nors būtų pasikeitę ir jis būtų atsidūręs bent jau antroje vietoje.
„Aš sau palinkėčiau to kitais metais, nusileisti viena, dviem ar trim pozicijomis žemiau, ir tiesiog ramiai daryti tai, ką darau, nesimėgaujant įtakingiausio žurnalisto titulu, nes jis, man atrodo, tikrai nėra tas, kuris atneštų naudą“, – sako jis.
Tačiau nepaisant visko, žurnalistas pripažįsta, kad jo vedamos laidos prisidėjo prie pokyčių visuomenėje.
„Aišku, kažkokia įtaka egzistuoja. Ji turbūt pirmiausia pasireiškia tuo, kad gali atkreipti visuomenės dėmesį į kažkokias negeroves, tendencijas, ar po laidų pats jauti, kad pasikeičia tam tikros problemos sprendimo trajektorija, ir jeigu kažkokia idėja yra laidose kritikuojama, ir tai daroma argumentuotai, pagrįstai, tos idėjos įgyvendinimui tai sudaro papildomų sunkumų. Tada valdžiai, norinčiai įgyvendinti kokius nors dogmatiškus įsitikinimus, nepasvertus ekonominiais ir kitais argumentais sprendimus, tai padaryti būna sunkiau. Čia, aišku, yra įrodymas tam tikros įtakos, bet ji tikrai nėra tokio masto, kad būtų didesnė, pavyzdžiui, už žiniasklaidos priemonių savininkų“, – pabrėžia E. Jakilaitis.
Tapinui įtaka tampa iššūkiu
Visuomenės apklausoje šiemet į pirmąją vietą išsiveržė Andrius Tapinas, aplenkęs pernai šią poziciją užėmusį E. Jakilaitį.
„Iš tikrųjų negaliu sakyti, kad tai neturi jokios didelės svarbos: tai, kad tave įvertina ir tavo įtaką mato, yra svarbu, bet kartais tai yra ir iššūkis, nes ta įtaka kartais net ir smulkiuose dalykuose gali būti panaudota ne visiškai optimaliai: su tuo reikia susitaikyti ir to reikia mokytis. Reikia nepamiršti ir suvokti, kad be įtakingumo ir tikėjimo savimi, yra ir kuklumas. Šituos dalykus reikia derinti, ir čia turbūt mums visiems patarimas, kurį sau prisitaikysiu pirmam“, – sako A. Tapinas.
A. Tapinui aktyviai veikiant kaip visuomenininkui ir daug komunikuojant socialiniuose tinkluose, pastaraisiais metais tapo populiaru kilus kokioms nors problemoms siūlyti pranešti tai A. Tapinui, tiek rimtai, tiek juokais minėti jį kaip visų galimų problemų sprendėją.
A. Tapinas sako tokiame socialinių tinklų folklore nieko linksmo nematantis. „Jūs matote tik viešąją pusę, bet dar yra ta, kurios nesimato: galiu pasakyti atvirai, kad per dieną gaunu apie penkiasdešimt žinučių. Kartais tai yra pagalbos prašymai, kartais žmonės pastebi ką nors ir mano, duokime garsesniam balsui – jis paviešins“, – pasakojo žurnalistas.
Pasak A. Tapino, tarp tokių žinučių būna tiek labai smulkių dalykų, tiek labai įdomių ir rimtų pranešimų, tačiau tampa iššūkiu visus juos peržiūrėti ir įsigilinti.
„Žurnalistui ir visuomenininkui gauti tokį kiekį informacijos yra labai naudingas dalykas, bet ją visą perskaityti ir įsigilinti užima kone visą darbo dieną. Tačiau mes su kolegomis suprantame, kad žmonės kreipiasi, nes mes vis tiek turime daugiau galimybių ištirti, patikrinti, gauti atsakymus greičiau negu eilinis Lietuvos pilietis, kuris paskambintų turbūt į kokią nors ministeriją ir gali būti, ten būtų siuntinėjamas iš kairės į dešinę. Tad tas folkloras turi labai rimtą pagrindą“, – sako jis.
Garbačiauskaitė-Budrienė vertina kaip įpareigojimą
LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad tai, kurioje sąrašo vietoje atsiras žiniasklaidos atstovas, lemia daug kompleksiškų dalykų, iš kurių vienas svarbiausių – matomumas viešojoje erdvėje.
„Ironiška, bet tai labai susiję dalykai: kuo labiau žmogus matosi viešai, tuo aukščiau jis yra tame sąraše“, – pastebi ji.
Ar gali būti taip, kad žurnalistas ar televizijos laidos vedėjas iš tiesų yra įtakingesnis už žiniasklaidos priemonės vadovą ar savininką? „Jei realiai susimąsčius, ko gero taip neturėtų būti: sprendimus turbūt priima žiniasklaidos priemonės savininkas ar vadovas, resursus skirsto ir panašiai. Tačiau taip pat, manau, įtaka labai priklauso ir nuo asmenybinių dalykų: kaip žmogus vertinamas visuomenėje, kiek žinomas, kokia jo reputacija iš anksčiau ir panašūs dalykai“, – komentuoja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT vadovė pasakoja, kad jai visada įdomu stebėti įtakingiausiųjų rinkimų procesus, tačiau rezultatų ji nesureikšmina.
„Man atrodo, ta įtaka yra labai sąlyginis dalykas: vieną dieną ji yra, kitą dieną jos gali nebelikti. Tad aš į tai žiūriu ramiai, blaiviai – man tai yra daugiau kaip įpareigojimas.
Jei elito atstovai skiria man ganėtinai aukštą vietą, tai yra įpareigojimas, ką galima su ta suvokiama įtaka nuveikti, kokių gerų darbų visuomenei galima padaryti, ypač dirbant LRT“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Matomiausius vertina kaip įtakingiausius
Komentuodami apklausos rezultatus ekspertai pastebi bendrą tendenciją: matomiausi žmonės dažnai laikomi ir pačiais įtakingiausiais, net jei tai ne visada atspindi realybę.
„Palyginus su ankstesniais metais įtakingiausių žurnalistų sąrašuose didelių pokyčių nėra: daugelis tų pačių pavardžių kartojasi tiek elito, tiek visuomenės apklausose.
Tačiau galima pastebėti, kad visuomenės dvidešimtuke dominuoja televizijos žurnalistai, redaktoriai, arba kitaip su televizija susiję žmonės.
Elito apklausoje yra daugiau įvairovės: nors didžioji dalis minimų žmonių taip pat yra televizijos žurnalistai ir redaktoriai, čia yra daugiau įvairovės ir iš kitų sričių kaip interneto, radijo, spaudos.
Taigi, visuomenės sąrašas rodo, kad ką dažniau matau, tą ir vertinu kaip įtakingą ekspertą, o elitas vertina ne vien tai, ką mato per televiziją, bet atsižvelgia į tai, kiek rinkos užima žiniasklaidos priemonė, kokią įtaką ji turi politinėje komunikacijoje ir panašiai, tad toks sąrašas yra labiau atitinkantis tikrovę“, – pastebi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentas Deimantas Jastramskis.
„Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas prognozuoja, kad tendencija eterio veidus rinkti įtakingiausiais nesikeis ir ateityje.
„Kalbant apie žurnalistus ir šiais metais išlieka tendencija, kad gyventojų apklausoje labiausiai matomi televizijos veidai, o mažiau įvertinami tie, kurie užsiima administravimu ar lieka už kadro, pavyzdžiui, patys televizijų vadovai.
Taigi, sąrašo viršuje matome televizijos žvaigždes, arba tuos žurnalistus, kurie labai daug metų kryptingai dirba ir patys yra tapę prekės ženklais, pavyzdžiui, Rimvydas Valatka. Spėčiau, kad taip ir liks, ir visuomenės nuomone eterio žurnalistai išlaikys pozicijas ir ateityje“, – sako jis.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas antrina, kad, jo nuomone, elito apklausa atspindi tikslesnį realybės vaizdą.
„Jei mes pažiūrėtume, kaip balsavo patys žiniasklaidos respondentai, pamatytume, kad jų nuomonė gana reikšmingai skiriasi nuo kitų grupių, nes jie iš vidaus mato virtuvę ir gali kalbėti ne tik apie populiarumą, matomumą ir žinomumą, bet apie realią įtaką. Tai tinka ir kitoms sritims: verta pažiūrėti, kaip verslininkai vertina verslininkus, politikai – politikus ir tt.“, – sako G. Sarafinas.
G. Sarafinas pastebi, kad apklausos rezultatuose atsispindi pokyčiai, lietę žiniasklaidoje dirbančias asmenybes, kaip E. Jakilaitį, M. Garbačiauskaitę-Budrienę, Rasą Lukaitytę-Vnarauskienę, Tomą Balžeką.
„Pavyzdžiui, nors E. Jakilaitis yra pirmas, žiūrint proporciškai jis šiemet gavo mažiau balsų negu pernai. Labai aišku, kad taip atsitiko dėl to, kad porą ar trejetą mėnesių jis buvo linksniuojamas ne pačioje gražiausioje šviesoje.
Kai kurių žiniasklaidos atstovų įtaka, respondentų nuomone, išaugo: gerokai ūgtelėjo BNS agentūros vadovybės, tai yra Vaidoto Beniušio ir Jūratės Damulytės, įtaka, nes jie labai iškilo per vadinamąjį VSD ir „MG Baltic“ skandalą. Taip pat labai pasikeitė „Žmones“ įsigijusio Tomo Balžeko įtaka, reikšmingai, net kartais, augo naujosios DELFI redaktorės Rasos Lukaitytės-Vnarauskienės ir naujosios LRT direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės įtaka“, – skaičiuoja G. Sarafinas.
