Į „BackTo.LT“ projekto organizuojamą konferenciją, kuria siekiama, kad užsienyje studijuojantys ir studijas baigę lietuviai grįžtų dirbti Lietuvai, susirinko net apie 150 lietuvių.
„Turiu prisipažinti, kad tai yra didžiausias per mano pusės metų buvimo Nyderlanduose lietuvių sambūris.
Nyderlanduose yra apie 10 tūkst. tautiečių, iš jų apie 900 studentų.
Tai tikrai nemažas skaičius ir, manau, kad lietuvių skaičius tik augs, mes tai jaučiame pagal konsulinių paslaugų kiekį ambasadoje, nebent ši konferencija padarytų dramatišką įtaką ir jūs sugalvotumėte artimiausiu metu jau grįžti į Lietuvą“, – konferencijos pradžioje šmaikštavo ambasadorius Nyderlanduose Vidmantas Purlys.
BackTo.lt vadovas Linas Stankus džiaugėsi, kad renginiu susidomėjo daug lietuvių, turinčių geras darbo vietas garsiose kompanijose kaip „Tesla“, „Booking“, „Nike“, „Gucci“, „Adidas“, „Siemens“.
„Iš tikrųjų jūs esate geriausi ambasadoriai pristatyti Lietuvą toms kompanijoms, kad jos sugalvotų steigti paslaugų centrus ar gamybinius padalinius Lietuvoje“, – teigė jis.
„Work in Lithuania“ projektų vadovė Ieva Jurkonienė pasakojo susirinkusiems galimybes Lietuvoje ir pristatė naujausios investuotojų apklausos rezultatus, kodėl jie pasirinko Lietuvą.
„Net 63 proc. investuotojų pasakė, kad dėl žmonių. Žmonės – didžiausias Lietuvos pranašumas. Turime netgi tokių atvejų, kai vienas lietuvis dirbo Danijoje esančioje „Adform“ įmonėje, tačiau sugalvojo grįžti į Lietuvą. Danai taip nenorėjo jo paleisti, kad kartu perkėlė dalį savo kompanijos, o šiuo metu padalinyje Lietuvoje dirba virš 200 žmonių“, – pasidžiaugė pavyzdžiu.
Ji pabrėžė, kad net 69 proc. darbdavių Lietuvoje teigia, jog jiems trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, todėl galimybės įsidarbinti gabiam jaunimui – itin didelės.
Tuo metu ekonomistas N. Mačiulis pristatė ekonomines tendencijas Lietuvoje.
„Lietuvos ekonomikos vystymasis pastarąjį dešimtmetį yra sėkmės istorija žiūrint beveik į bet kurį ekonominį rodiklį“, – teigė jis.
Jis pasakojo, kaip vystysis ekonomika dar dešimtį metų, keisis praėjusiais metais sparčiausiai Europoje augę atlyginimai, kis situacija darbo rinkoje. N. Mačiulis pabrėžė, kad kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje išties labai trūksta, taigi situacijai nesikeičiant – rinką turės užpildyti arba užsieniečiai, arba imigrantai arba robotai, šmaikštavo, nes darbdaviai bus priversti ieškoti išeičių.
„Alliance for Recruitment“ Andrius Francas taip pat pabrėžė, kad darbuotojų trūksta, itin tų, kurie galėtų sukurti didesnę pridėtinę vertę.
„Jaunimo nedarbas Lietuvoje – 4 proc. Tai yra dvigubai mažesnis rodiklis nei ES vidurkis, ir tai rodo, kad jūs visi tikrai galėtumėte gauti darbą Lietuvoje. Vieni sako, kad čia labai maži atlyginimai. Taip, darbininkų srityje galbūt, bet specialistų algos tikrai yra solidžios, ir algų augimas yra pakankamai didelis“, – sakė jis.
Konferencija Amsterdame – tai jau devintoji „BackTo.LT“ rengiama konferencija.
Būtinybę kalbėtis su studijas užsienyje pasirinkusiais lietuviais pabrėžia ir tokias studijas organizuojančios „Kastu international“ atstovas Arturas Jefimovas.
„Studijas užsienio aukštosiose renkasi apie 9 procentai Lietuvos moksleivių. Šis skaičius neišsiskiria kitų ES šalių kontekste. Tikslių duomenų neturime, tačiau numanome, jog į Lietuvą grįžta apie pusė jų.
Lietuvos darbdaviai noriai priima užsienyje studijavusius bei patirties užsienio kompanijose turinčius jaunus žmones, todėl tokiuose renginiuose matome didžiulę prasmę“, – teigia A. Jefimovas.
Kita konferencija vyks jau balandį Danijos sostinėje Kopenhagoje.
DELFI skelbė, kad šie metai prasidėjo geromis žiniomis – skelbiama, kad pirmąkart nepriklausomos Lietuvos istorijoje pernai gruodį imigrantų skaičius viršijo emigrantų, ir Lietuvoje 236 gyventojais tapo daugiau.
Tiesa, kaip mano analitikai, tai gali būti ir vienkartinis reiškinys, tačiau jie vis viena sako, kad „juodžiausi“ emigracijos laikai jau praeityje.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad pernai emigravo 57,2 tūkstančiai žmonių ir tai buvo 6,9 tūkstančiais daugiau nei 2016-aisiais.
O per tą patį laikotarpį į Lietuvą atvyko 29,3 tūkstančiai žmonių, t. y. per 9,2 tūkstančius daugiau nei 2016-aisiais. Didžioji dalis jų – sugrįžę emigrantai.
