Buvo galima pasirinkti labiau civilizuotą būdą
Plėšyti lapus su alkoholio reklama iš užsienietiškų žurnalų nėra Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento nurodymas, LRT RADIJUI sako G. Belian. Anot jos, apie šį įvykį girdėta įvairių versijų: „Sakoma, kad vos ne departamento darbuotojai kažkur sėdi ir plėšo lapus. Tikrai taip nėra. Tiesiog nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo alkoholio reklamos draudimas. Įstatymas nenumatė kažkokių išlygų leidiniams, spausdintiems užsienio valstybėse.“
Pasak G. Belian, leidinių platintojai Lietuvoje buvo informuoti apie pasikeitusį alkoholio reklamos reglamentavimą. „Jie tiesiog pasirinko tokį būdą, koks buvo panaudotas. Buvo galima pasirinkti kitą civilizuotą būdą – tartis su kiekvieno leidinio leidėju, informuoti apie tai, kas Lietuvoje pasikeitė, kad dabar kitokios sąlygos. Žurnalai naudoja skirtingas strategijas, priklausomai nuo vietinės rinkos. Turinys yra adaptuojamas vietinėms rinkoms gerbiant tų šalių įstatymus, draudimus. Manau, kad sprendžiant šią situaciją Lietuvoje pritrūko geranoriškumo“, – aiškina pašnekovė.
G. Belian sako, kad greičiausiai iš žurnalų lapus išplėšia ir atitinkamo turinio skrajutę įdeda leidinių platintojai, tačiau patvirtinti to negalima. Paklausta, ar šiuo atveju Lietuvoje nepersistengiama, specialistė teigia, kad žmonėms, rizikingai vartojantiems alkoholį, negali padėti nei alkoholio reklamos draudimas, nei prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimas: „Kai kuriems jau reikia pagalbos, gydymo, motyvacijos. Manau, kad draudimai, priimti ir įsigalioję nuo sausio 1 d., orientuoti į plačiąją visuomenę, normalius žmones.“
Primena visišką tabako reklamos draudimą
Paklausta, ar žurnalų lapai nebebus draskomi, G. Belian tikina, kad tai nepriklauso nuo departamento pozicijos. „Platintojai pasirinko tokią taktiką, strategiją, kuri, pasakysiu dar kartą, nepriklauso nuo mūsų departamento. Įstatymo nuostata yra labai aiški, įstatymo draudimų reikia laikytis nepriklausomai nuo to, ar leidinys atspausdintas Lietuvoje, ar užsienyje. Jei padarytume išlygą užsienyje spausdintiems leidiniams, Lietuvoje sulauktume situacijos, kai būtų platinami vaikiški žurnalai su alkoholio reklama“, – įsitikinusi pašnekovė.
G. Belian sako, kad ši situacija negali būti siejama su cenzūra, kaip teigia kai kurie žmonės: „Dar 1997 m. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad tais atvejais, kai kalbama apie visuomenės sveikatą, tam tikrą informaciją galima riboti įstatymu. Šiuo atveju, įstatyminiu pagrindu ir buvo pasirinktas komercinės alkoholio reklamos ribojimas ir draudimas. Atrodo, kad nuo 1995 m. galioja absoliutus tabako reklamos draudimas, kažkokių ypatingų nusiskundimų per visą tą laikotarpį tikrai negaliu prisiminti.“
G. Belian, kalbėdama apie situaciją po alkoholio pardavimo ir reklamos pasikeitimo, sako, kad viskas palaipsniui gerėja. „Pagrindinis dėmesys dabar skiriamas būtent vadinamiesiems pseudobarams, girdykloms. Kai kurios iš tiesų apribojo savo veiklą. Kai kurios vietos piktybiškai nesilaiko įstatymų ir nuo sausio 1 d. organizuojami reidai visoje Lietuvoje kartu su policija, siekiant eliminuoti visą naktinę prekybą, išnešimą iš prekybos vietų. Manome, kad tai yra vienas pagrindinių prioritetų, į kurį turime orientuoti veiklą. Su tokiomis girdyklomis, kurios save vadina barais, atrodome necivilizuotai. Skiriame tam dėmesio, reaguojame į gyventojų skundus. Viskas turėtų būti tikrai neblogai“, – aiškina pašnekovė.
Mano, kad keliamas triukšmas dėl idiotiškų dalykų
A. Puklevičius, komentuodamas situaciją, sako, kad keliama daug triukšmo dėl dalykų, kurie patys savaime yra idiotiški ir juokingi: „Pavyzdžiui, G. Belian prisiminė tabako reklamos draudimą. Tačiau juk visais tais metais į Lietuvą atkeliaudavo „Playboy“ žurnalo numeriai su cigarų reklama, ir niekam tai neužkliūdavo. Dabar sukeltas didelis vajus dėl alkoholio reklamos, platintojai persigando, kad jiems bus taikomos baudos, todėl pradėjo patys kupiūruoti puslapius. Todėl ir turime tokią idiotišką situaciją.“
Publicistas kritikuoja ir G. Beliant nuomonę apie tai, kad su žurnalų leidėjais dėl turinio pritaikymo reikia tartis civilizuotai. „Tokiems milžinams kaip „Vanity Fair“ ar „Harper`s Bazaar“ Lietuvos rinka apskritai neegzistuoja. Jie net negalvoja apie tokias rinkas, visi skaitytojai jiems vienodi. Niekas nesugalvos keisti žurnalo turinio vien dėl to, kad Lietuvoje sugalvota priimti tokį įstatymą“, – tvirtina A. Puklevičius.
Daugybė žmonių prenumeruoja ne popierines, o elektronines žurnalų versijas, akcentuoja A. Puklevičius. Anot jo, elektroniniuose žurnaluose vis tiek bus alkoholio reklama: „Yra būdų, kaip apeiti įstatymą. O ta įstatymo nuostata nei kariauja su tuo, kuo reikia, nei pasiekia rezultatą, nei apskritai ką nors padaro, tik kelia žmonių susierzinimą.“
Norėta tik pasižymėti, kad nuveiktas svarbus darbas
A. Puklevičius teigia, kad, priimant nuostatą dėl alkoholio reklamos draudimo, buvo nepagalvota dėl turinio, kuriamo už Lietuvos ribų. „Mano komentaras – tai elementari durnystė. Manau, kad kažkam norėjosi pasižymėti, užsidėti varnelę, kad nuveiktas didelis darbas. O nueita lengviausiu keliu. Todėl ir turime tokią situaciją, kai žmonės nervinasi, pyksta dėl dalykų, kurių buvo galima išvengti, jei koks gudragalvis būtų šiek tiek labiau pasukęs galvą“, – teigia pašnekovas.
Paklaustas, kaip galima būtų sušvelninti tokio nepasitenkinimo pasekmes, A. Puklevičius aiškina, kad pirmiausia reikia suprasti, jog į Lietuvą importuojamų žurnalų skaičiai – juokingi ir liūdni: „Dar liūdna ir dėl to, kad Lietuvoje mažai žmonių prenumeruoja rimtesnę ir kokybišką užsienio spaudą. Taigi, jei kalbame apie juokingus skaičius, nedarančius jokios įtakos kovai su girtavimu, būtų dvi išeitys. Pirma, modifikuoti įstatymo nuostatą numatant, kad šis apribojimas netaikomas turiniui, sukurtam už Lietuvos ribų, neskirtam Lietuvos rinkai. Antra išeitis – užmerkti akis žinant, kad tai vis tiek nepadarys kokybinės ar kiekybinės įtakos kovai su girtavimu.“
