Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTA), gavusi skundą, kreipėsi į feisbuko žvaigždę ir įspėjo ją dėl galimo vartotojų klaidinimo, rašo 15min.lt.

„Tais atvejais, kai yra grėsmė, kad vartotojai reklaminio įrašo socialiniame tinkle „Facebook“ nesuprastų kaip reklamos, toks įrašas būtų pažymėtas žodžiu „Reklama“, – rašoma VVTA rašte.

Į tarnybą kreipėsi kaunietis Algirdas Niuniavas su prašymu išaiškinti, ar M.Šalčiūtė neskleidžia galimai paslėptos reklamos. Jis tarnybai išsiuntė 17 nuotraukų iš M.Šalčiūtės paskyros, kur susidaro įspūdis, kad žvaigždė už atlygį reklamuoja prekes.

Kaunietis įsitikinęs, kad M.Šalčiūtė savo įrašuose reklamą pateikia kaip asmeninę vartotojo nuomonę.

DELFI anksčiau skelbė, kad po to, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko žvaigždę Agnę Jagelavičiūtę, dar kartą buvo atkreiptas dėmesys į dviprasmišką situaciją, kad nors socialinių tinklų įtaka reklamos rinkai vis auga, kitiems taikomos taisyklės čia negalioja. Bet kuriam kitam žiniasklaidos kanalui – televizijai, radijui, žurnalui ar interneto portalui – už paslėptą reklamą grėstų teisinė atsakomybė. Tačiau kai prekę ar paslaugą giria feisbuko žvaigždė, laikomasi principo, kad vartotojai patys supranta, jog jai už tai buvo atsilyginta.

Teoriškai visiems rinkos dalyviams galioja tie patys įstatymai, tad, jei paslėpta reklama yra draudžiama (tai nurodyta Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 8 straipsnyje), ji draudžiama visiems. Tame pačiame įstatyme minima: jeigu tikėtina, kad reklamos vartotojai visuomenės informavimo priemonėje skleidžiamos reklamos dėl jos pateikimo formos gali neatpažinti, tokia reklama turi būti pažymėta žodžiu „Reklama“.

Jei šiam reikalavimui nusižengiama, tai pastebėję vartotojai gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) arba ji pati gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Tačiau, panašu, tokie pažeidimai užkliūva itin retai. VVTAT skaičiuoja 2015 m. vieną kartą, o 2016 m. – du kartus nustačiusi, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 8 straipsnio nuostatos ir bendrovėms buvo skirtos ekonominės sankcijos.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė sakė, kad tokių reklamos formų kaip reklama per socialinių tinklų žvaigždes stiprėjimas kelia naujų iššūkių teisiniam reguliavimui ir priežiūros institucijoms: „Kaip pasižiūrėsi, vadinamųjų influencerių skelbiami reklaminiai įrašai niekuo nesiskiria nuo rinkodaros tekstų turinio ar tų pačių užsakomųjų straipsnių tradicinėje žiniasklaidoje. Esminis dalykas – iš kur atsirado intencija, kas yra publikacijos iniciatorius. Kai kalbame apie turinio rinkodarą ar užsakomuosius straipsnius, įstatymas reikalauja, kad tai būtų aiškiai pažymėta ir visi suprastų, jog šitai gimė ne dėl redakcijos iniciatyvos. Kai žiūrime įrašus socialiniuose tinkluose, mes to nežinome. Aš ir pati labai dažnai pasipiktinu žiūrėdama, nes nežinau, ar čia iš tikrųjų žmogaus nuoširdi rekomendacija, nes jis tai pamatė, paragavo ar patyrė, ar jam kažkas už tai sumokėjo.“