Kokiais atvejais gamintojas gali užsirašyti ant produkto ar jo reklamos panašų užrašą, o kaip suprasti, kad gaminys tikrai išskirtinis savo savybėmis ir pripažintas geriausiu ar populiariausiu savo kategorijoje. DELFI taip pat aiškinosi, kokius apdovanojimus gali gauti lietuviški produktai bei gaminiai, kuo tikėti, o kada vartotojai gali būti tiesiog klaidinami.

Kada gali būti „Numeris 1“?

Užrašą „Numeris 1“ ant gaminių pakuočių ar tam tikro produkto reklamose galima sutikti ne taip jau retai. Štai, pavyzdžiui, toks užrašas puikuojasi ant užsienio gamintojo nukalkinimo miltelių „Calgon“ pakuotės, jį galima išvysti ant „Kėdainių konservų“ majonezo. Tačiau ar gali gamintojas užsirašyti tokius užrašus arba naudoti aukščiausiojo laipsnio būdvardžius kaip „geriausias“, „populiariausias“ ar kitoks „-iausias“?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė–valstybinė maisto produktų inspektorė Skirmantė Ambrazienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, nors reklamoje savaime nėra draudžiama vartoti tokius teiginius, kaip „geriausias“. „Tačiau reklamos davėjai turi būti labai atsargūs ir atitinkamus teiginius vartoti tik tada, kai gali įrodyti, jog jų prekės iš tikrųjų yra geriausios“, – teigia ji.
Kokybės ženklas

„Kėdainių konservų fabriko“ gaminamame majoneze produkto reklamoje prie „Nr. 1“ galima išvysti smulkiomis raidėmis užrašytą patikslinimą: „Kėdainių konservų fabriko majonezas „Be konservantų 650 ml/630 g“ yra Nr. 1 majonezo kategorijoje Lietuvoje pagal rinkos tyrimų bendrovės Nielsen Moderniosios prekybos duomenis pinigais ir kiekiu 2014.01 – 2014.12 mėn.“

Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus l. e. p. vedėja Erika Lukšė patikino, kad tokiu atveju užrašas „Numeris 1“ yra teisėtas ir galimas naudoti. Svarbu, kad gamintojas galėtų pateikti tą įrodančius dokumentus.
Dešrelės

„Objektyvūs teiginiai gali būti pamatuojami priimtinais standartais ar testais, todėl jie gali būti įrodyti arba paneigti. Tuo tarpu subjektyvūs teiginiai yra nuomonės pareiškimas ar asmeninis vertinimas nekonkrečių prekės ar paslaugos vertybių. Vartotojas iš reklamoje pateikiamos informacijos galėtų suprasti, kuo remiantis reklamoje pateikiamas prekės – majonezo – pirmavimas. Taigi, jeigu bendrovė turi „Nielsen“ duomenis, kurie pagrindžia minėtos prekės (majonezo) pirmavimą, tuomet reklama, tikėtina, vartotojo nesuklaidintų“, – sako ji.

„Jokių E“, „Ekologiškas“

Pastaraisiais metais žvalgantis po parduotuvių lentynas galima pastebėti tikrą tam tikrų užrašų bumą. Pavyzdžiui, ant dešrelių dažnai puikuojasi užrašas „Jokių E“, „Mėsingos 90 %“, „Be konservantų“ ir pan., ant kosmetikos gaminių dažnai galima pamatyti užrašą „Ekologiška“.

S. Ambrazienė pabrėžia, kad tokiu atveju gaminys būtinai turi išsiskirti ant pakuotės ar reklamoje skelbiamomis savybėmis.
Dešrelės

„Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams draudžia klaidinti vartotojus dėl maisto produkto charakteristikų, taip pat ir dėl jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo, priskiriant maisto produktui poveikį arba savybes, kurių jis iš tikrųjų neturi, bei užuominomis apie ypatingas maisto produktų savybes, nors tokias savybes turi visi panašūs produktai“, – patikina ji.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė, kad būtent dėl savybių skelbimo, kurių produktas neturi, pažeidimai nustatomi dažniausiai:

„2016 metais priimti 57 nutarimai, kuriais skirtos sankcijos, – apie pažeidimus tarp ne maisto produktų skelbia ji. – Kasmet patikrinama daugiau negu keli šimtai interneto tinklalapių, kuriuose skelbiama reklama. 2017 m. numatyta atlikti ekologiškų gaminių reklamos stebėseną, komercinės veiklos subjektų bus prašoma pateikti įrodymus, ar reklamuojami ekologiški gaminiai turi ekologiškumą patvirtinančius dokumentus. Stebėsenos rezultatai bus paskelbti metų gale.“
Kokybės ženklas

Už tokius pažeidimus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bendrovei gali skirti ekonominę sankciją nuo 289 Eur iki 8688 Eur.

Tuo tarpu, kalbant apie maisto rinką, S. Ambrazienė pastebi, kad dažniausiai Reklamos įstatymas pažeidžiamas reklamuojant maisto papildus: „Jie yra maisto produktai, skirti papildyti įprastą maisto racioną. Tačiau jiems dažnai priskiriamos gydomosios ar nuo ligų saugančios savybės, tokios kaip „padeda išvengti daugelio širdies ligų“, „stabdo kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi“, „naudojamas vėžiniams susirgimams gydyti“ ir t. t. Maisto produktai negali atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologinių funkcijų, pvz. atstatyti kepenų funkciją, mažinti skausmą, pagerinti sąnarių funkcijas ir pan. Šios savybės būdingos vaistiniams preparatams.“
Majonezas

Taigi vartotojas turi būti itin atidus, rinkdamasis tam tikrą gaminį ir aklai nepasitikėti tuo, kas užrašyta ant pakuočių ar gaminių reklamose. Pagal pažeidimų gausą, tokie užrašai kaip „Numeris 1“, „Ekologiškas“ ir pan., dar nereiškia, kad produktas tikrai toks ir yra, todėl vartotojas turi tikrinti informaciją, o pastebėjęs neatitikimų ar kilus įtarimų – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kas rodo išskirtines gaminio savybes?

Be tam tikrų užrašų ant gaminių pakuočių ir reklamų, ant kai kurių produktų galima pastebėti besipuikuojančius medalius ar kitus užrašus, pavyzdžiui „Populiariausia gamintojo prekė“, „Superior taste award“ ir pan.

Dažniausiai jie nurodo apie gaminių ir produktų dalyvavimą bei laimėjimus nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Tokiu atveju gamintojas tokį laimėjimą dažnai paskelbia ant pakuotės, norėdamas pabrėžti produkto išskirtinumą.
Lietuviškų gaminių apdovanojimai

Konkursų, kuriuose gali dalyvauti lietuviški produktai, gausu. Gamintojai gali pretenduoti į Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomo „Lietuvos metų gaminys“ konkurso auksinius ir sidabrinius medalius, didžiuotis Žemės ūkio ministerijos rengiamo „AgroBalt“ konkurso medaliais, taip pat gali rungtis ir konkursuose dėl pakuočių dizaino, pavyzdžiui, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos rengiamuose Nacionaliniuose pakuotės dizaino apdovanojimuose (NAPA) ar prestižiniuose „Red Dot“ dizaino apdovanojimuose.

Kiekvienas konkursas išsiskiria skirtingais vertinimo kriterijais, pagal ką renkami laimėtojai, todėl vartotojui, pamačiusiam ant pakuotės tam tikrą medalį ar užrašą, vertėtų atkreipti dėmesį, ką jie iš tikrųjų reiškia.
Kokybės ženklas

Bene dažniausiai ant lietuviškų gaminių etikečių galima pastebėti „Lietuvos metų gaminys“ medalius. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė Daiva Rimašauskaitė pasakoja, kad ekspertų komisijai renkant geriausius gaminius remiamasi daugybe kriterijų, pavyzdžiui, Lietuvos valstybės vardo pasaulio visuomenėje reprezentavimas, gerinantis šalies įvaizdį; produkto šiuolaikiškumas ir galimybė konkuruoti su geriausiais pavyzdžiais užsienyje; inovacijų panaudojimas kuriant ir gaminant produktą, žmogaus sveikatos ir sveikatingumo užtikrinimas, prekinė išvaizda ir t. t.

„Daugiausia apdovanojimų kasmet pelno maisto pramonės bei statybų ir statybinių medžiagų pramonės įmonės, nes gamina skirtingą produkciją, kuri vertinama atskirose subgrupėse, pavyzdžiui, duonos, konditerijos gaminiai; žuvies gaminiai; konservuoti, šaldyti produktai ir t. t.. Kitose kategorijose išrenkami nuo vieno iki keturių geriausių produktų/paslaugų tais metais“, – sako ji.

Konkurse gali dalyvauti visos Lietuvoje registruotos įmonės ir pateikti tik Lietuvoje pagamintus gaminius, esančius rinkoje ne mažiau kaip pusę metų.
Kokybės ženklas

„AgroBalt“ medalius gali gauti Tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje dalyvaujantys gamintojai. Konkursui gali būti teikiami visų šalių dalyvių eksponatai: maisto produktai, tautinio paveldo (ne maisto), jaunojo maistininko idėjos, veisliniai gyvuliai bei žemės ūkio technika, kurių kokybei įrodyti ar įvertinti nereikia specialios ekspertizės ar papildomų laboratorinių tyrimų. Konkursui pasiūlytus eksponatus vertina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta konkurso vertinimo komisija. Kriterijai, vertinant, pavyzdžiui, maisto gaminius yra šie: sudėtis, maistinės vertės, naudojamų žaliavų kokybė ir kilmė, reikšmė Lietuvos ūkiui, juslinės savybės, gaminio populiarumas, prekinė išvaizda, dizainas ir pan.

Dar vienas ženklelis, kurį galima pamatyti ant lietuviškų produktų: „Populiariausia prekė“. Šio Lietuvos prekybos įmonių asociacijos organizuojamo konkurso esmė – rinkti populiariausias prekes, parodančias teigiamą vartotojų įvertinimą.
Kokybės ženklas
„Nugalėtojai įvairiose prekių kategorijose išskiriami įvertinus šalies vartotojų pasirinkimą – didžiausius prekių pardavimus prekybos tinkluose „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, išskyrus prekybos tinklų privačių etikečių prekes. „Populiariausiai prekei“ taikomas kokybės kriterijus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba įvertina, ar per paskutinius 24 mėnesius nominuota prekė nebuvo sulaukusi nuobaudų už kokybę ir saugą“, – rašoma konkurso pristatyme.
Kokybės ženklas

Kitas dažnai matomas užrašas – „Superior Taste Award“. Tai Tarptautinio skonio ir kokybės instituto rengiamas maisto produktų ir gėrimų konkursas, apdovanojantis už gaminio išskirtinį skonį ir kokybę. Aukščiausio vertinimo siekia gamintojai iš viso pasaulio. Gaminius vertina nepriklausoma kulinarijos šefų, ekspertų ir patyrusių someljė komisija. Taigi šis ženklelis ant pakuotės skelbia apie išskirtines skonines, vaizdines ir kvapines savybes.

Apdovanojimus gauti gali ne tik maisto produktai

Apdovanojimus gali gauti ir alkoholiniai gėrimai. Jie, kaip ir dauguma gaminių, gali rungtis dviejų tipų konkursuose: kada vertinamos gėrimų kokybinės ir skoninės savybės arba kai vertinamas pakuotės dizainas.

Paprastai tokiuose konkursuose gėrimus vertina didelė profesionali tarptautinė komisija (gali būti komisijų sudarytų net iš 400 ekspertų) yra daug dalyvių iš įvairių šalių, o gėrimų skonis yra dažniausiai vertinamas aklų degustacijų būdu. „MV Group“ korporatyvinės komunikacijos projektų vadovė K. Sakavičienė pasakoja, kad skirstymai skirtingose gėrimų kategorijose galimi įvairūs, vynai gali būti skirstomi pagal atskiras vynuoges, regionus, šalis, o taip pat - balti, raudoni, rose, putojantys ir t. t. Degtinės: aromatizuotos, nearomatizuotos. Viskiai: salykliniai viskiai, maišyti viskiai, burbonai ir pan.

„Dažniausiai, atsižvelgiant į surinktą balų skaičių, gėrimai yra apdovanojami medaliais – aukso, sidabro, bronzos. Atskiros gėrimų kategorijos, pvz. vynas, gali turėti ir apdovanojimų-titulų – metų vynas, metų vyninė. Ne vienerius metus su „Stumbro“ produktais dalyvaujame konkursuose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje. Dalyvavimas konkursuose leidžia pasitikrinti, ką nepriklausomi ekspertai ir profesionalai mano apie mūsų tradicinius, jau ne vienerius metus gaminamus produktus ir kokį įspūdį jiems palieka produktinių naujienų kokybė, skoninės savybės ar pakuočių dizainas“, – sako ji.

Kokybės ženklas

Nors Lietuvos gamintojai mielai dalyvauja nacionaliniuose konkursuose, laimėjimai tarptautiniuose konkursuose itin džiugina, kadangi tuo pačiu ne tik gaunamas pripažinimas, bet ir garsinamas Lietuvos vardas ir lietuviški produktai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)