„Natūralu, kad Lietuvos viešasis sektorius, jau turėdamas nemažą ES lėšų panaudojimo patirtį, analizuoja, kokią naudą atneša gaunamos investicijos. Komunikacijos pokyčių poreikį lemia ir pačios europinės dimensijos keitimasis – ES vis labiau vertina, kaip efektyviai išleidžiamos lėšos, ar tuo realiai pasiekiami norimi rezultatai. Tad džiugu girdėti, kad viešasis sektorius kalba būtent apie tai, kokį pokytį ES pinigai sukuria Lietuvoje“, – diskusijoje sakė strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ vadovė ir Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos Tarybos pirmininkė Orijana Mašalė.
Ankstesniais viešinimo etapais didžiausias dėmesys buvo skiriamas visuomenės informavimui apie ES projektus, ES fondų žinomumui didinti, rašoma pranešime.
Komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius sako, kad noras matuoti efektyvumą ir pagal rezultatus koreguoti savo veiksmus yra svarbiausias naujos komunikacijos pokytis, leisiantis pasiekti rezultato.
„Anksčiau efektyvumo matavimui buvo skiriama kiek mažiau dėmesio ir tikslas buvo daugiau informuoti visuomenę. Tuo tarpu ypač svarbu tikslinės auditorijos pokytis, ir jeigu planuojame publikuoti 10 straipsnių, svarbu žinoti, kokia auditorija juos perskaitys, formuoti žinutes taip, kad jos būtų perskaitytos ir suvoktos konkrečios auditorijos. ES investicijų komunikacijoje tai – labai didelis žingsnis į priekį“, – kalbėjo L. Ulevičius.
O.Mašalės nuomone, vertinant naująją strategiją matomos ir tam tikros rizikos. Anot jos, reikia atsižvelgti į Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ar jos padės įgyvendinti ambicijas kalbėti apie efektyvumą ir rezultatą, taip pat į tai, kad projektų vykdymas gali gerokai pailgėti. „Žmonių elgesio pokyčiams reikia kelerių metų ar net dešimtmečių, taigi reikia įvertinti, kaip tada bus vertinami projekto rezultatai ar komunikacijos specialistų darbas“, – sakė O.Mašalė.
Naujuoju ES finansavimo laikotarpiu komunikacijoje daugiau dėmesio planuojama skirti dalykams, susijusiems su elgsenos pokyčiais, tokiais kaip gyventojų atliekų rūšiavimo įpročiai, gamtos tausojimas, saugaus eismo prevencija, sveikos gyvensenos populiarinimas. Tuo tarpu infrastruktūriniai projektai (kelių tiesimas, viešų objektų atnaujinimas) bus viešinami minimaliai.
Viešinimo kampanijose planuojama taikyti socialinio marketingo principus, kurių dėka komunikacijos objektu tampa ne ES investicijų procesas, o ES investicijų pagalba kuriami socialiniai ir ekonominiai pokyčiai.
Kaip rodo Finansų ministerijos 2013 m. atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 83 proc. apklaustųjų gyventojų žino arba yra girdėję apie ES investicinius projektus, o 61 proc. jaučia asmeninę naudą.
