Tai numato Seimo nario socialdemokrato, teisingumo ministro Juozo Bernatonio įregistruotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos.

Pasak jo, projekto uždavinys yra panaikinti galimybę teisės aktų nustatytai institucijai (šiuo metu - Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai) spręsti, kokio dydžio pridėtinės vertės mokesčio tarifas (standartinis 21 procento ar lengvatinis 9 procentų) bus taikomas laikraščiui, žurnalui ar kitam periodiniam leidiniui.

Parlamentaro teigimu, priėmus siūlomas nuostatas bus užkirstas kelias galimybei per šią komisiją siekti žiniasklaidos cenzūros. "Taip pat bus išvengta situacijų, kai toks subjektyvus kriterijus, kaip etikos suvokimas, gali lemti spausdintos žiniasklaidos verslo likimą, nes skirtingo tarifo pridėtinės vertės mokestį mokantys subjektai atsiduria nelygiavertėje konkurencinėje padėtyje. Priėmus įstatymo projektą, laikraščiai ir žurnalai galės būti atviresni ir nebijoti būti sužlugdyti dėl netinkamų publikacijų. Tai teigiamai prisidės prie demokratijos plėtros šalyje", - mano projekto autorius J. Bernatonis.

Pasak politiko, rengti projektą paskatino galiojantis teisinis reguliavimas, suteikiantis teisę teisės aktų įgaliotai institucijai spręsti, kokio dydžio pridėtinės vertės mokesčio tarifą turi mokėti laikraščiai, žurnalai ir kiti periodiniai leidiniai. J. Bernatonio nuomone, tai sudaro sąlygas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai tapti cenzūros institucija ir nustatinėti, ką gali ir ko negali spausdinti laikraščiai ir žurnalai.

Tikimasi, kad siūlomos įstatymo pataisos užtikrins spausdintos žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomumą, panaikins galimybę valdžios ar kitoms institucijoms užsiimti žiniasklaidos cenzūra.

Galiojantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnis nustato, kad lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto.

"Ši norma reiškia, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija gali spręsti, kuris laikraštis ar žurnalas už jos nuomonės ir požiūrio neatitinkančias publikacijas gali būti baudžiamas bauda, kuri faktiškai yra didesnė nei dauguma Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų baudų - daugiau nei dvigubai didesniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu. Šitoks teisinis reguliavimas sukuria sąlygas komisijai užsiimti žiniasklaidos cenzūra, kuri negali būti toleruojama demokratinėje valstybėje", - sako Seimo narys, teisingumo ministras J. Bernatonis.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas išklausė informaciją dėl žurnalistų profesinės etikos

Tuo tarpu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas praneša, kad trečiadienio posėdyje svarstė klausimą dėl žurnalistų profesinės etikos.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys informavo komiteto narius, kad du didžiausi nacionaliniai dienraščiai „Respublika“ ir „Lietuvos rytas” buvo priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

L.Slušnys teigė, kad per pastaruosius porą metų minėti dienraščiai padarė daug pažeidimų. „Komisija žiniasklaidos priemonių priskyrimą neetiškų kategorijai svarsto, jei per metus yra padaromi trys ir daugiau pažeidimų“, – posėdyje kalbėjo L. Slušnys.

Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė atkreipė dėmesį, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato, kad profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams taikomas 21 proc., o ne lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, kuris taikomas daugumai laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių.

„Profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams nebetaikomas lengvatinis PVM tarifas, atimama teisė dalyvauti valstybės įstaigų informacijos viešinimo konkursuose“, – teigė Z. Zamžickienė. Inspektorė pažymėjo, kad būtina tikslinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas ir numatyti aiškias procedūras, kurios būtų taikomos etikos nesilaikantiems leidiniams.

Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė pastebėjo, kad komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, tik išklausė posėdyje pateiktą informaciją, tačiau šiuo klausimu negali imtis jokių imperatyvių priemonių.